Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad minėtu mechanizmu „siekiama apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo padarinių, atsirandančių... dėl teisinės valstybės principų pažeidimo“, todėl jis neprieštarauja ES sutartims.
Dėl šio sprendimo Lenkijai ir Vengrijai, kurios, kaip mano Briuselis, nukrypsta nuo 27 šalių bendrijos demokratinių normų, gali būti sumažintos milijardinės ES išmokos.
Vengrija trečiadienį sukritikavo ES teismo sprendimą dėl teisinės valstybės sąlygos sakydama, kad tai yra „politinis sprendimas“.
„Šis sprendimas yra gyvas įrodymas, kad Briuselis piktnaudžiauja valdžia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė teisingumo ministrė Judit Varga.
Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „turime stovėti kartu prieš šį puolimą prieš mūsų suverenitetą“.
„Lenkija turi ginti savo demokratiją nuo šantažo, kuriuo siekiama atimti mūsų apsisprendimo teisę“, – pridūrė jis.
Abiejų šalių dešiniųjų vyriausybės tvirtino, kad tokiems Briuselio veiksmams trūksta tinkamo teisinio pagrindo. Šios didelę dalį lėšų iš ES gaunančios valstybės pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau kritikos dėl nukrypimo nuo vakarietiškų pagarbos demokratinėms vertybėms principų.
„Teismas visiškai atmeta Vengrijos ir Lenkijos (teisinius) veiksmus“, – sakoma ESTT pareiškime.
Šio teismo sprendimo labai laukė tie, kurie kaltino abi šalis nusigręžiant nuo demokratijos principų, o sprendimą susieti finansavimą su ES principų laikymusi laikė veiksmingiausia Bendrijos priemone, galinčia užkirsti kelią demokratinio teisėtumo problemų gilėjimui joje.
Kalbant apie demokratinius principus, „Europos Sąjunga privalo sugebėti apginti tas vertybes savo galių ribose“, nurodė teismas.
Vokietija savo ruožtu pasveikino minimą teismo sprendimą, pareiškusi, kad jis apsaugo ir stiprina bloką, saugodamas jo vertybes.
„Teisinė valstybė yra ES pagrindas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir pridūrė, kad teismo sprendimas „patvirtina dar vieną svarbų įrankį ES saugant ir stiprinant mūsų vertybių bendruomenę“.
Europos Komisija anksčiau sakė, kad palauks trečiadienio teismo sprendimo, prieš priimdama sprendimą dėl išmokų sulaikymo.
EK vadovė Ursula von der Leyen paskelbė pareiškimą, kad teigiamai vertina ESTT sprendimą, sakydama, kad jis patvirtina, „kad einame teisingu keliu“.
EK yra susirūpinusi tuo, kad Lenkija nepripažino Europos įstatymų viršenybės ir naudojasi priemone teisėjų neliečiamybei panaikinti.
Vengrijos atveju EK reiškia susirūpinimą valstybiniais kontraktais, interesų konfliktais ir korupcija leidžiant ES lėšas.
