Profesoriaus teigimu, nauji telkiniai gali tapti didžiulių pajamų šaltiniu tiek Lenkijai, tiek ir visam regionui. Jie surasti Nova Sulės ir Zieliona Guros apylinkėse. „To, kas yra ten po žeme, vertė siekia 60 mlrd. dolerių. Jau 2024-2025 m. ketiname pradėti kasyklos statybas“, – teigė S.Specznikas.
Metinės pajamos iš šių telkinių Lenkijos biudžetui gali siekti apie milijardą zlotų (235 mln. eurų) ir apie 8600 darbo vietų dešimčiai metų.
Telkinius aptiko Kanados įmonė, kuri irgi norėtų statyti kasyklą. Tačiau ar tai pavyks, abejojama, nes Lenkijos valdžia gali nesutikti su užsienio investuotojų atėjimų, kadangi jie sudarytų konkurenciją veikiančiai „KGHM Polska Miedź“, nes ištekliai tikrai didžiuliai.
To, kas yra ten po žeme, vertė siekia 60 mlrd. dolerių. Jau 2024-2025 m. ketiname pradėti kasyklos statybas, – teigė S.Specznikas.
Prof. S.Specznikas aiškina, kad pinigai neiškeliaus už Atlanto, kadangi to neleidžia Lenkijos įstatymai – visi gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė. „Mes tuos telkinius aptikome, aprašėme, tačiau ištekliai yra valstybės nuosavybė. Mes tegalime gauti koncesiją juos išgaunant“, – aiškino su kanadiečiais dirbantis geologas.
Klimato ministerija kol kas nepateikia duomenų, ar kanadiečiai gaus teisę statyti kasyklą. Tačiau jau kyla klausimų ne tik apie būsimą naudą, bet ir vietos gyventojus bei aplinkos apsaugą.
Tai nebūtų pirma planuojama kasykla Liubušo vaivadijoje. Šalia sienos su Vokietija ketinta kasti anglį, bet dėl gyventojų protestų projektas netapo realybe. Kol kas tvirtinama, kad visos savivaldybės sutinka.
Be to, kaip teigiama, įrengus vario kasyklą gyventojų iškeldinti nereikės, kadangi modernios technologijos esą leidžia neteršti gamtos.
Varis ir sidabras aptiktas dviejų kilometrų gylyje po žeme.
