Pasak jo, žlunga tos valstybės, kuriose ekonominei svertai atsiduria politikų rankose. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Galima prisiminti Nikitą Chruščiovą, Fidelį Castro ar Vladimirą Putiną.
Ateities iššūkiai
ES ateitis neturi būti siejama su euro ateitimi, – sakė B.Kolm.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pradėdamas diskusiją „Kas laukia Europos ekonomikos po Europos Parlamento rinkimų?“ priminė, kad Lietuva jau dešimt metų yra ES narė. Pasak jo, ES ir Lietuvos iššūkiai yra panašūs, nors dėl ES vyksta nemažai diskusijų.
„Ar ES turi būti tik ekonominis projektas, ar jis turi tapti ir politiniu. Galbūt, ji tokia ir buvo sugalvota? Į ką ji turi koncentruotis – į šalis, kurios turi daugiau problemų, ar į sparčiausiai augančias ir stipriausias valstybes, kad būtų išnaudotas jų potencialas“, – klausė jis.
Austrijos ekonomikos centro direktorė Barbara Kolm nurodė, kad nereikia Europos painioti su klubu. „Kai kurie politikai mano, kad tai jų klubas, kuriame jie gali elgtis kaip tinkami, o ne taip, kaip nusprendė dauguma Europos gyventojų“, – sakė ji.
B.Kolm atkreipė dėmesį ir į tai, kad ES ateitis neturi būti siejama su euro ateitimi. Ši sąsaja atsirado kilus krizei Pietų Europos šalyse.
Pražūtingas putinizmas
Istorija rodo, kad didžiausios krizės ištikdavo valstybės griežtai reguliuojamas ekonomikas, – nurodė L.Balcerowiczius.
Pradėdamas savo kalbą L.Balcerowiczius teigė, kad Europoje ir visame pasaulyje vis dar gyvas mitas, kad dėl krizės kalti kapitalizmo principai.
„Istorija rodo, kad didžiausios krizės ištikdavo valstybės griežtai reguliuojamas ekonomikas. Ypač socialistines. Kas vyko valdant Josifui Stalinui? Tai krizė, susijusi su genocidu. Prisiminkite Kambodžą“, – sakė jis,
Pasak ekonomisto, kai veikia griežta ekonomikos reguliavimo sistema, atsiranda rizika, kad valdžią užims psichopatai, kurie padarys labai daug žalos. Politinė įtaka ekonomikai turi būti ribojama: „Gal mes galvojame, kad politikai žino geriau? Prisiminkime Fidelį Castro ir jo planus Kubą užsodinti cukranendrėmis. Nikitą Chuščiovas Sovietų Sąjungą užsėjo kukurūzais. Kuo visa tai baigėsi?“
L.Balcerowiczius minėjo, kad savo rankose dideles galias sutelkę politikai nėra linkę jų atsisakyti. „Neišeina modernizuoti ekonomikos esant socializmo ar putinizmo režimui“, – sakė jis.
Du krizės tipai
Tai tas pats, kas galvoti, jog dėl čiaudulio kalta nosis. Reikia ieškoti tikrųjų ekonominės krizės priežasčių – blogo reguliavimo.
„Vakaruose populiarus mitas, kad didžioji depresija įrodė, jog kapitalizmas neveikia. Tačiau krizė vyko dėl netinkamos monetarinės politikos, kurią vykdė valstybinė institucija, o ne dėl laisvos rinkos. Buvo norima kelti paklausą keliant algas. Didėjo protekcionizmas, mažėjo investicijos“, – pasakojo ekonomistas.
Jis įvardijo du krizės tipus – fiskalinė krizė, pereinanti į finansinę, ir finansinė, pereinanti į fiskalinę. Pirmosios pavyzdžiu galėtų būti Graikija, kur buvo didinamos išlaidos nekylant ekonomikai. „Dėl Graikijos vyriausybės kentėjo Graikijos bankai“, – sakė jis.
Antrasis krizės tipas prasideda nuo ekonominio bumo. „Kas kelia burbulus ekonomikoje, galima daug ginčytis, bet visi sutiks, kad priežastys susijusios su neatsakingu kreditavimu. Tai buvo klaida, bet dar didesnė klaida buvo gelbėti bankus mokesčių mokėtojų pinigais. Taip buvo eliminuota rizika ir iškraipyta konkurencija. Didieji bankai nerizikavo, nes atrodė, kad valstybė juos gelbės visada“, – sakė L.Balcerowiczius.
Anot jo, daugelyje valstybių mokesčių politika palanki tiems, kurie turi paskolų: „Nereikia galvoti, kad dėl to kalta laisva rinka. Tai tas pats, kas galvoti, jog dėl čiaudulio kalta nosis. Reikia ieškoti tikrųjų priežasčių – blogo reguliavimo.“
Pasigedo esminių reformų
Turime riboti ribotą atsakomybę. Didelės bendrovės turi būti priverstos labiau drausti savo rizikas.
„Ar galime būti tikri, kad kitos krizės nebus? Bijau, kad ne. Liko per daug prasto reguliavimo. Pavyzdžiui, bankai vis dar skatinami skolinti valstybėms manant, kad tai nerizikinga. Ar skolinti Graikijai buvo nerizikinga?“, – klausė ekonomistas.
Pasak jo, kai didelės institucijos susiduria su finansinėmis bėdomis, jos neturi būti gelbėjamos mokesčių mokėtojų pinigais.
„Dabar kuriama bankų priežiūros sistema. Klausimas – ar toks reguliavimas bus efektyvus. Mes tai pamatysim, kai bus pirmas rimtas atvejus. Tuo abejoju“, – sakė L.Balcerowiczius.
Baigdamas L.Balcerowiczius pridūrė, kad bandoma reguliuoti privačių bendrovių elgesį, bet tai tik paviršius. Esmė nepaliečiama.
„Turime riboti ribotą atsakomybę. Didelės bendrovės turi būti priverstos labiau drausti savo rizikas. Ne laisva rinka sukelia krizes, o blogas reguliavimas. Jei norit mažinti blogo reguliavimo poveikį, turit kur kas atidžiau sekti politinius sprendimus“, – baigė svečias.
