Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad globalios permainos dujų rinkose, kai atrandama skalūninių dujų, dujotakio su Lenkija klausimą iš teorinio verčia į praktinį, pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.
Jau gegužę Lenkijos Pamario regione bus atlikti pirmieji geologiniai gręžiniai, atsakysiantys į klausimą, ar iš tiesų ši šalis ateityje gali išgyventi naudodama vien nuosavas gamtines dujas. Iki šiol nuo Rusijos „Gazprom“ vamzdžio priklausančiai Lenkijai tai taptų esminiu energetinės nepriklausomybės lūžiu – spėjama, kad skalūninių dujų telkiniai jos poreikius patenkintų mažiausiai šimtą artimiausių metų.
Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad numanomas naujų Lenkijos dujų telkinių potencialas yra vienas iš trijų argumentų dujotakio statybai pagrįsti.
Kiti du – Lietuvos interesas pasinaudoti Lenkijoje dabar statomu Svinouscio suskystintų dujų terminalu, taip pat galimybė tapti tranzitine šalimi tiems, kurie norės pasinaudoti Inčiukalnio dujų terminalo Latvijoje potencialu.
Daugelį metų buvęs tik popierinis, dabar Lietuvos ir Lenkijos sujungimo dujų vamzdžiais projektas realius kontūrus pradeda įgauti dar ir dėl to, kad didėja šansai jo statybai gauti Europos Sąjungos finansavimą, – be jo darbai, kurie, skaičiuojama, kainuotų mažiausiai milijardą litų, vargu ar prasidėtų.
Ne paslaptis, kad tiltą turinti tiesti bendrovė „Lietuvos dujos“ visai tuo nesuinteresuota: 76 proc. bendrovės akcijų valdančiam Rusijos ir Vokietijos koncernų „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ konsorciumui alternatyvūs ištekliai visai nereikalingi.
Vis dėlto energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pareiškęs, kad jau rengiamas įstatymas, įpareigosiantis „Lietuvos dujas“ investuoti į Lietuvos ir Lenkijos dujotakių sujungimą.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus sako, kad pagal ankstesnius naftos telkinių paieškos tyrimus (gręžiniai dar neatlikti) galima numanyti, kad ir Lietuvoje glūdi nemenki skalūninių dujų telkiniai.
Tikslus kiekis būtų įvardytas tik po išsamios analizės. „Pas mus jau irgi lankėsi Lenkijoje geologinius gręžinius netrukus pradėsiančios tarptautinės kompanijos, tad galima tikėtis, kad sėkmės pas kaimynus atveju jie norės dirbti ir Lietuvoje“, – sako J.Mockevičius.
Pasak jo, geologinė kai kurių Lietuvos regionų sandara panaši kaip Lenkijoje, kur molingose uolienose, kaip numanoma, glūdi vertingosios dujos. Bet, pavyzdžiui, Latvijos teritorijoje tokių sanklodų jau nėra.
