Ekspertų grupės (angl. Think-tank) „Conference Board“ teigimu, daugumoje pasaulio valstybių produktyvumas augo lėtai ir tik Indija ir Užsachario Afrika galėjo pasidžiaugti didesniu augimu.
Globalus produktyvumo augimas pernai siekė vos 2,1 proc., o 1999–2006 metais vidutinis augimas sudarė 2,6 proc.
Bartas van Arkas, ekspertų grupės vyriausiasis ekonomistas, sakė, kad bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas praėjusiais metais krito 0,2 proc. (šis rodiklis įtraukia ir investicijas, darbuotojų skaičių, įgūdžius; jis parodo, kaip efektyviai šalyje įdarbinamas fizinis ir žmogiškasis kapitalas).
Ekonomistai vis dažniau žemą produktyvumą vertina kaip vieną didžiausių grėsmių pagerėjusiems gyvenimo standartams tiek turtingose, tiek skurdžiose pasaulio valstybėse.
„Tai yra pasaulinė tendencija, todėl mes turime apie tai rimtai pagalvoti“, – sakė ekonomistas.
Ekonomistai vis dažniau žemą produktyvumą vertina kaip vieną didžiausių grėsmių pagerėjusiems gyvenimo standartams tiek turtingose, tiek skurdžiose pasaulio valstybėse.
Įmonės vis neefektyviau verčia darbą, pastatus ir technologijas į prekes ir paslaugas, ir tai yra galvos skausmas viso pasaulio valdžioms.
Janet Jellen penktadienį sakė, kad mažą JAV produktyvumą pastaraisiais metais lėmė „drungnas atlyginimų augimas“.
Didžiosios Britanijos iždo kancleris George'as Osborne'as praėjusią savaitę teigė, kad didesnis produktyvumas yra ekonomikos prioritetas.
„Mūsų ateities gerovė nuo to priklauso“, – sakė jis.
Produktyvumo auginimas yra laikomas vienu iš pagrindinių būtų pagerinti gyvenimo standartus, visuomenėms senstant ir vis vėlinant išėjimą į pensiją.
Jeigu produktyvumas neaugs sparčiau, pasaulio ekonomika gali pradėti augti kur kas lėtesniu tempu nei dabar.
Jeigu produktyvumas neaugs sparčiau, pasaulio ekonomika gali pradėti augti kur kas lėtesniu tempu nei dabar.
Ekspertų grupės teigimu, lėtas produktyvumo augimas iš dalies yra 2008–2009 metų krizės pasekmė, tačiau atspindi ir kur kas gilesnes pasaulio ekonomikos problemas.
Ekonomistai nesutaria dėl tikslios tokios tendencijos priežasties, tačiau kai kurios tendencijos išryškėja.
Optimistiškiausi aiškinimai sukasi apie įmonių nenorą po krizės investuoti į technologijas ir procesus. Ši problema turėtų sumažėti, ekonomikai toliau augant.
Tačiau, B.van Arko teigimu, laikinas produktyvumo augimo silpnumas yra tik dalis problemos. Jis darbo rinkoje mato ir didesnių bėdų.
Besivystančios rinkos, pasak ekonomisto, dabar jau pasiekė ribą, kai buvo galima lengvai auginti ekonomiką vien vejantis kitas valstybes technologijų srityje.
Tuo metu išsivysčiusios valstybės koncentruojasi į paslaugų sektorių, o ten efektyvumas neauga taip greitai.
Nėra jokio įrodymo, kad produktyvumas auga menkai dėl tingių darbuotojų.
„Įmonės netikusiai išnaudoja savo turimus išteklius“, – sakė vyriausiasis ekonomistas.
