Daugumą mandatų Seimo rinkimuose laimėjusios dešiniosios jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su dviem liberaliosiomis jėgomis – Liberalų sąjūdžiu (LS) ir Laisvės partija (LP) – formuodamos Vyriausybę nulems, kuria kryptimi valstybė judės artimiausius ketverius metus.
Kaip keisis mokesčiai, išmokos ir kaip bus suvaldytas biudžeto deficitas – vieni aktualiausių klausimų, dėl kurių pozicijas derins naujoji koalicija.
Konservatorių kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį žadėjo stabilumą – tiek įvykdyti dabartinės Vyriausybės įsipareigojimus šiemet didinti vaiko pinigus ar pensijas, tiek nejudinti mokestinės sistemos.
I.Šimonytė pastebi, kad su potencialiais koalicijos partneriais yra „labai nemažai sutarimo taškų“ ekonominiais klausimais.
Visos trys partijos, atrodo, sutaria, kad dabartinės Vyriausybės suplanuotas 4,5 mlrd. eurų deficitas (5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)) kelia problemų, nes jį teks finansuoti skolintomis lėšomis.
„O skolintis reikės už visiškai kitas palūkanas nei šiemet“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje perspėjo liberalas Simonas Gentvilas.
Nors konkrečių veiksmų dar neatskleidžiama, iš komentarų galima daryti prielaidą, kad pasikeitus Vyriausybei reali karpymo grėsmė šių metų biudžete gali iškilti „valstiečių“ suplanuotame milijardiniame ekonomikos DNR plane. I.Šimonytė užsiminė, kad reikės įdėti daugiau darbo siekiant įvertinti šiame plane suplanuotas investicijas.
Tarp kitų būsimos koalicijos sąlyčio taškų – ir bendras požiūris į valstybės dalyvavimą versle.
„Pirmiausia kalbant apie visa ko suvalstybinimą, kurio daug matėme pastarojoje kadencijoje, kai buvo tikima, kad viskas, kas valstybinio, kažkodėl geriau veikia“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė kandidatė į premjeres.
Pasak jos, partneriai iš esmės sutaria, kad tose verslo srityse, kur realiai veikia rinka, valstybė turi ieškoti kitokių intervencijos priemonių reguliuojant, nustatant mokesčius ar priimant antimonopolinius įstatymus. O pati mestis į verslą turėtų pačiu kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės neveikia.
Anot būsimoje koalicijoje būsiančių partijų lyderių, neblogai sutariama ir dėl poreikio padėti verslą kuriantiems žmonėms, būtinybės valstybei kuo mažiau pančioti žmones reikalavimais, kurie tik didina administracinę naštą, bet nekuria pridėtinės vertės.
Dėl mokesčių nuomonė išsiskiria
O iš pirmo žvilgsnio ta karštoji tema, į kurią šiaip jau daug sąlyčio taškų turinčių partijų, formuojančių koaliciją, nuomonė išsiskiria, yra mokesčiai.
Abi liberaliosios partijos – tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija – pasisako už mažesnius mokesčius: tiek už mažesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, tiek už pelno ar pridėtinės vertės (PVM) mokesčių lengvatas. Tai numatyta ir šių partijų programose.
Tuo metu I.Šimonytė pirmadienį tvirtino, kad visos partijos gali turėti savo matymą dėl galimos mokesčių sistemos pertvarkos, bet tai nėra „nei šios dienos, nei šio mėnesio, nei šių metų klausimas“.
Mokestinės lengvatos norėtų jau kitąmet
LS pritartų mokesčių mažinimui palaipsniui, o LP norėtų greitesnių pokyčių.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė rinkimų naktį feisbuke paskelbė penkis esminius prioritetus, kuriuos sieks įgyvendinti. Vienas jų – nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui jau nuo kitų metų.
„Parengti planą, kaip skirti 3 proc. BVP mokslui ir tyrimams ateityje; 0 proc. mokestis reinvestuojamam pelnui nuo 2021 metų – kad įmonės galėtų sėkmingai plėstis; siekis nedidinti su gyventojų pajamomis susijusių mokesčių; draugiška aplinka darbo vietų kūrimui ir verslo plėtrai: priežiūros institucijų reforma, mažinant biurokratiją ir perteklinį verslo reguliavimą“, – svarbiausius prioritetus vardijo A.Armonaitė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen spaudos konferencijoje pirmadienį pabrėžė, kad partija pasisako už mokestinės bazės stabilumą ir laipsninį mažinimą.
„Mes esame už mokesčių sistemos peržiūrėjimą palaipsniui – atsisakymą nereikalingų mokesčių ir dalies tų, kurie paliktų daugiau pinigų žmonių kišenėse, mažinimą“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
O partijos kolega S.Gentvilas spaudos konferencijoje papildė, kad artimiausius ketverius metus mokesčiai bus tvarūs, nekeičiami, o jei bus keičiami – apie tai esą bus diskutuojama su visuomene. Kita vertus, nors ir žadėdamas mokestinėje sistemoje stabilumą S.Gentvilas leido suprasti, kad mokesčius liberalai sieks mažinti.
„Nuo 2008 metų, kai negalėjome pasiskolinti, buvo sukelti nominalūs mokesčių tarifai. Vėliau jie nebuvo pažeminti, nors buvo priimti kaip laikinieji. Laikomės nuomonės, kad laikinieji tarifai turi grįžti į normalius tarifus“, – sakė S.Gentvilas.
Jo nuomone, ekonomika prisitaikė prie spragų, kai kurie mokesčiai neefektyvūs, nes daug gyventojų dirba šešėlyje, o iš PVM nesurenkama beveik milijardo eurų. S.Gentvilas mano, kad dėl to reikėtų sugrąžinti kai kurias šio mokesčio lengvatas.
Liberalų sąjūdžio programoje numatyta 5 proc. PVM lengvata būtiniausioms maisto prekėms ir 9 proc. PVM lengvata statybų sektoriui.
Be to, Liberalų sąjūdis siūlys kasmet mažinti GPM 1,25 procentinio punkto, kol kadencijos pabaigoje bus pasiektas 15 proc. tarifas. Tokio pat GPM tarifo pageidautų ir Laisvės partija.
„Taip atvesime žmones į darbą – dirbti apsimokės, išspręsime chroniško nedarbo problemas regionuose. Turtingi tapsime dirbdami, o ne gaudami pinigų iš valstybės“, – viziją braižė S.Gentvilas.
Taip atvesime žmones į darbą – dirbti apsimokės, išspręsime chroniško nedarbo problemas regionuose. Turtingi tapsime dirbdami, o ne gaudami pinigus iš valstybės, – tvirtino S.Gentvilas.
Jis užsiminė, kad „ydingai suformuotas ir taršių automobilių mokestis“, dėl kurio esą nukenčia senoliai, vos keletą kartų per metus nuvažiuojantys taršiu automobiliu į kapines, tačiau nebegalintys jo parduoti.
„Turi būti peržiūrėtas šis mokestis. Mes pasisakysime už mokesčių mažinimą, išskyrus taršos mokesčius, kurių galima išvengti tvariai gyvenant, bet reikia skatinti ekologiškesnį gyvenimą“, – atskleidė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Ekspertai įspėja: sumažinus mokesčius, biudžetas praras milijardus
Ar konservatoriai, per praėjusią krizę 2009 metais panaikinę didžiąją dalį PVM lengvatų ir pakėlę mokesčius, sutiks su koalicijos partnerių siūlymais mažinti nors dalį mokesčių, pasakyti dar anksti.
Apie mokesčių tarifus neužsimenama ir konservatorių rinkimų programoje. Visgi I.Šimonytė pirmadienį tvirtino, kad skubėti nereikia, tačiau diskutuoti apie visą mokesčių modelį galima.
Tačiau ekonomistai ir mokesčių ekspertai, paprastai piestu stojantys prieš mokesčių kilimą, grėsmę įžvelgia ir priešingoje tendencijoje – jų mažinime.
Mokesčių ekspertas, „Ernest&Young“ parneris Lietuvoje Kęstutis Lisauskas kalbėdamas su 15min įspėjo, kad sumažinus PVM ir GPM tarifus biudžetas netektų milijardų eurų pajamų.
„Tai rimti pinigai, nemanau, kad protinga tiek pajamų atsisakyti ir dar skolintis. O apie jokius kompensacinius šaltinius liberalai nešneka, tad, žinote, pinigai ant medžių neauga“, – kalbėjo mokesčių ekspertas.
Tai rimti pinigai, nemanau, kad protinga tiek pajamų atsisakyti ir dar skolintis. O apie jokius kompensacinius šaltinius liberalai nešneka, tad, žinote, pinigai ant medžių neauga, – kalbėjo K.Lisauskas .
Nesumažinti pajamų eilutės ypač svarbu ir galvojant, kaip sumažinti biudžeto deficitą, valstybės skolą.
„Gyvename pakankamai neramiu laikotarpiu ir dabar daryti bet kokius skubotus judesius būtų neprotinga. Gal konservatoriams užteks stuburo išlaikyti liberalus mažiausiai porą metų, kol bus suvaldyta sveikatos sektoriaus krizė, nemažinant nei biudžeto pajamų, nei socialiai jautrių išlaidų eilučių“, – vylėsi ekonomistas.
Mano, kad lengvatų ir taip per daug
KPMG Lietuvoje mokesčių skyriaus direktorius Linas Liktorius pritaria, kad Lietuva jau dabar yra pakankamai mažų mokesčių šalis.
„Per Lietuvos biudžetą mokesčių pavidalu perskirstoma mažesnė dalis negu kai kuriose Vakarų Europos šalyse, su kuriomis mėgstame lygintis. Tai reiškia, kad tose šalyse daugiau surenkama mokesčių, kad juos būtų galima paskirstyti per valstybės biudžetą.
Lietuva nėra tokia prasta valstybė mokesčių atžvilgiu – savo mokestinėje sistemoje turime lengvatų ir patrauklių dalykų“, – 15min sakė mokesčių ekspertas.
Lengvatų yra, tik ne visi tai žino ir ne visada mokesčių administratoriai jas taiko taip, kaip mokesčių įstatymo leidėjai yra numatę, – atkreipė dėmesį L.Liktorius.
Pavyzdžiui, jau dabar egzistuojančios lengvatos, pasak pašnekovo, leidžia pasiekti reinvestuojamo pelno neapmokestinimo.
„Lengvatų yra, tik ne visi tai žino ir ne visada mokesčių administratoriai jas taiko taip, kaip mokesčių įstatymo leidėjai yra numatę“, – atkreipė dėmesį L.Liktorius.
O noras mažinti mokesčius atveda prie kitos problemos – kaip rasti balansą tarp mažesnių mokesčių ir būtinybės finansuoti viešąsias paslaugas: darželius, mokyklas, išlaikyti senjorus.
„Teigti, kad reikėtų mažesnio PVM ar mažesnio GPM negalima, nes lazda turi du galus – jei mažiau surenkama mokesčių, tai mažiau galėsime turėti bendrų visuomeninių dalykų“, – pabrėžė ekspertas.
Teigti, kad reikėtų mažesnio PVM ar mažesnio GPM negalima, nes lazda turi du galus – jei mažiau surenkama mokesčių, tai mažiau galėsime turėti bendrų visuomeninių dalykų, – pabrėžė ekspertas.
„Jei norime didesnių pensijų, geresnių kelių, daugiau darželių, tai biudžetas turi gauti pajamų“, – pridūrė jis.
K.Lisauskas irgi mano, kad reikėtų ne kurti naujas lengvatas ir mažinti mokesčius, o naikinti esamas, pavyzdžiui, egzistuoja įvairios lengvatos ūkininkams, PVM lengvata už šildymą ir kitos.
Manau, kad Lietuvoje nelabai yra kur mažėti mokesčiams, – įsitikinęs K.Lisauskas.
„Manau, kad Lietuvoje nelabai yra kur mažėti mokesčiams. Netikiu moderniąja pinigų teorija, kad galime be galo spausdinti pinigus. Manau, kad biudžeto deficitą reikia pradėti valdyti, nes tas pajamas, kurių netekome šiemet, reikia ateityje susirinkti. O vien ekonomikos augimo neužteks“, – įspėja ekspertas.
Kritikuoja pelno mokesčio lengvatą
Skeptiškai K.Lisauskas vertina ir Laisvės partijos siūlymą reinvestuojamam pelnui jau nuo kitų metų taikyti nulinį pelno tarifą. Tokia lengvata galioja Estijoje, tačiau šalis susiduria su įvairiomis problemomis.
„Priimant investicinius sprendimus mokesčiai yra 6–7 vietoje. Svarbiausia – rinkos dydis, resursų buvimas, politinis stabilumas ir t.t. Nuo to, kad latviai nukopijavo estišką sistemą su visomis problemomis, ar labai ten investicijų padaugėjo? Galėtų kas nors įvardyti, kokios didžiosios investicijos Latviją užplūdo?“, – retoriškai klausė K.Lisauskas.
Pasak jo, estiška sistema paprastesnė už tradicines – tokias, kokia šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau valstybė nesurenka pinigų.
„Verslas daro viską – ir pinigus išplauna per sandorius su susijusiomis įmonėmis, paskolas – kad net ir to nedidelio pelno mokesčio nemokėtų. Estijoje tikrai daugelis įmonių turi balansuose nepaskirstytų pelnų, bet nelabai turi plėtros idėjų – nei plečiasi, nei dividendus moka. Ir valstybė negauna pajamų mokesčio. Tai išvirkščioji pusė, bet estai gabūs reklamos srityje, tai tą nutyli“, – atkreipė dėmesį mokesčių ekspertas.
O L.Liktorius, užuot mažinus mokesčius, siūlo atkreipti dėmesį į kitą iššūkį – Lietuva ilgą laiką yra tarp šalių, kur skirtumas tarp prognozuojamų ir surenkamų pajamų iš PVM (taip vadinamas – PVM atotrūkis) yra didžiausias.
Tačiau L.Liktorius nemano, kad sumažinus PVM tarifą jo surinkimas garantuotai pagerėtų.
Jo nuomone, proveržį šioje srityje pavyktų padaryti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) įdarbinus daugiau kompetentingų specialistų – pavyzdžiui, duomenų analitikų, IT specialistų, projektų vadybininkų. O tam būtina jiems mokėti konkurencingą atlygį, siekiant pritraukti motyvuotus ir patyrusius žmones.
Būtent jie pasitelkę įvairius dabar prieinamus duomenis bei padėdami VMI tinkamai įdiegti ir taikyti jau numatytas išmaniosios mokesčių administravimo priemones, galėtų laiku užkirsti kelią mokestinėms problemoms bei užtikrintų sąžiningą ir teisingą mokesčių surinkimą.
Ekspertai apibendrina, kad svarbiausia, siekiant pritraukti investuotojus, – pastovumas ir prognozuotumas, tad bet kokie skuboti ir neišdiskutuoti bandymai keisti mokesčių sistemą į vieną ar kitą pusę gali atnešti daugiau žalos negu naudos.
