Po birželio 30-osios nebebus galima nutraukti dalyvavimo II pakopos pensijų fonde – ši galimybė gali būti vienintelė. O sudaryti kaupimo sutartį bus galima bet kada.
Gyventojams nepakanka tik nuspręsti – kaupti ar nekaupti. Daliai žmonių gali būti itin aktualus variantas – kaupti, bet prieš tai – nutraukti kaupimą.
Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Valeiša dalijasi stebinančiais skaičiavimais – žmonės, kurie kaupė pensijai fonduose, galėjo patirti didesnių nuostolių „Sodroje“, nei sukaupė pensijų fonde, ir jiems verta sutartis nutraukti, o vėliau sudaryti iš naujo.
Gyventojai, po pensijų kaupimo sutarties nutraukimo ir „grįžimo į „Sodrą“, vėliau visuomet gali iš naujo sudaryti pensijų kaupimo sutartis ir pradėti atvertę „baltą lapą“.
Kitas E.Valeišos pastebėjimas – nuo šių metų kaupti II pakopoje apsimoka kone visuomet, jei tik kaupimui nereikia „imti greitųjų kreditų“. Visi pinigai, kurie sukaupti, tik prisidės prie pensijos senatvėje.
Tačiau kaip žinoti, ar verta ilgus metus kauptą sumą patikėti „Sodrai“?
Lietuvos aktuarų draugija parengė skaičiuoklę, kuri atskleidžia, kada nuostolis dėl prarastos senatvės pensijos yra didesnis, nei fonde sukauptos lėšos.
Dažnai tai aktualu žmonėms, kurie ilgą laiką kaupė pensijai, tačiau sukaupė itin nedaug, dažniau tai moterys nei vyrai, ir asmenys, kuriems iki pensijos liko nedaug. Kuo ilgiau asmuo kaupė pensijų fonde, tuo didesnės „Sodros“ pensijų dalies jis neteko – o jei fonde suma itin maža, verčiau ją išmainyti į sotesnę „Sodros“ pensiją.
Bet yra ir priešingų atvejų – žmonės grįžta į „Sodrą“, nors jiems labiau apsimokėjo palikti pinigus fonde, pastebi aktuarai.
Kas turėtų sunerimti?
E.Valeiša patikina, kad aktuarų draugija išnagrinėjo nuasmenintus „Sodros“ pateiktus duomenis, kokie asmenys dažniausiai nutraukia kaupimo sutartis.
„Nenorime erzinti tų žmonių, kurie jau priėmė negrįžtamą sprendimą grąžinti pinigus iš II pakopos į „Sodrą“. Bet pagal duomenis matome, kad du trečdaliai žmonių, kurie grįžo į „Sodrą“, yra tie, kuriems to neapsimokėjo daryti – iš jų „Sodra“ turėtų gauti apie 1 mln. eurų pelno. Čia norisi padėti žmogui ir pasakyti – jei tau neapsimoka grįžti, kodėl tu grąžini tuos pinigus?“ – 15min teigia E.Valeiša.
Ir priešingai – tie, kuriems nutraukti sutartį apsimokėtų, dažnai to nedaro.
Tik šiemet gyventojams pasiūlyta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartis fonduose ir grąžinti pinigus į „Sodrą“ – taip būtų atkurta netekta senatvės pensijos dalis ateityje. Net jeigu fonde mažiau lėšų, nei buvo pervesta iš „Sodros“ – asmeniui atkuriamos teisės į nesumažintą „Sodros“ pensiją.
„Rezultatai parodė, kad sukauptas lėšas naudingiau yra grąžinti moterims nei vyrams. Tai lemia moterų gyvenimo trukmė, kuri yra gerokai ilgesnė nei vyrų, bei „Sodros“ pensijos indeksavimas (kadangi iš II pakopoje sukauptų lėšų mokami anuitetai, planuojama, būtų vienodo dydžio visą laikotarpį). Vyrams dalyvavimas II pensijų pakopoje turi didesnę vertę nei moterims dėl didesnės tikimybės, kad jų sukauptas turtas bus paveldėtas. Taip pat rezultatai rodo, kad grąžinti sukauptas lėšas „Sodrai“ naudingiau vyresniems asmenims“, – analizuoja E.Valeiša.
Jei iki pensijos liko nedaug, ar ilgai kaupus pensijų fonde esanti suma menka – verta pasitikrinti, galbūt verta atstatyti netektą „Sodros“ pensijos dalį.
„Pastebėjome, kad daug gyventojų priima emocijomis pagrįstus sprendimus, todėl norime suteikti žmonėms galimybę įvertinti savo sprendimo racionalumą. Mūsų analizė parodė, kad pasiskaičiuoti, ar verta grąžinti II pakopoje sukauptas lėšas „Sodrai“, rekomenduotina vyresnėms nei 40 metų moterims bei vyresniems nei 50 metų amžiaus vyrams“, – sako skaičiuoklės idėjos autorius E.Valeiša.
E.Valeiša patikina, kad skaičiuoklė remiasi tomis pačiomis prielaidomis, kurias naudoja ir „Sodra“ pateikdama savo pensijų skaičiuoklę svetainėje kiek.lt.
„Svarbu žinoti, kad skaičiuoklė pateikia prognozę, o ne suteikia garantiją, tačiau mes įdėjome visas savo žinias ir patirtį stengdamiesi kuo objektyviau įvertinti gyventojų pasirinkimų pasekmes, kurias nėra taip lengva įvertinti ne profesionalui“, – sako aktuaras ir priduria, kad galutinį žmonių pasirinkimą lemia ne tik objektyvūs įverčiai, bet ir asmeninė situacija.
Kaip sužinoti, kiek pensijos prarasta?
Norint pasinaudoti skaičiuokle ir sužinoti, kiek pensijos „Sodroje“ yra prarasta, teks prisijungti ir prie asmeninės „Sodros“ paskyros, naudojantis elektronine bankininkyste ar mobiliuoju parašu. Čia tituliniame puslapyje galima sužinoti dėl kaupimo netektus apskaitos vienetus (taškus), kiek lėšų pervesta į fondą.
Prisijungus prie pensijų fondo sąskaitos galima sužinoti kitus trūkstamus duomenis – kiek lėšų fonde sukaupta.
Skaičiuoklė parodys dvi vertes: kiek pinigų šiandien verta „prarasta pensija“ „Sodroje“, ir kiek verta sukauptų lėšų suma fonde, įvertinus galimą investavimo grąžą ateityje.
Jei „Sodros“ eilutė didesnė už II pakopos pensijų fondų išmokų vertę, tai rodo, kad racionaliau yra grąžinti II pakopoje sukauptas lėšas „Sodrai“ ir atvirkščiai. Žinoma, tai yra tik pagal prielaidas atlikti skaičiavimai ir realybėje situacija gali skirtis tiek į gerąją, tiek į blogąją puses.
Vis tik nusprendus kompensuoti „Sodros“ pensijos praradimus turimomis lėšomis fonde – kaupimo bendrovėje reikėtų sutartį visiškai nutraukti, netiktų variantas kaupimą tik sustabdyti.
Kaupti nuo 2019-ųjų – visuomet apsimoka?
E.Valeiša pastebi dar vieną fenomeną – nuo šių metų pradžios kaupti pensijų fonde finansiškai visais atvejais apsimoka.
„Nėra su kuo lyginti. Tu kaupdamas nuo šių metų nemažini „Sodros“ pensijos ir gauni valstybės paramą (apie 16,4 Eur per mėnesį – 15min), kuri uždengia dalį tavo rizikų ir netgi daugiau. Bet kokiu atveju, kaupdamas turėsi daugiau nei nekaupdamas. Tai jei tau šiandien nereikia pasiimti greitosios paskolos, kad leistum sau kaupti – vadinasi, gali sau leisti kaupti ir išgyventi be tų 3 proc. Vienareikšmiškai, net klausimo nėra – nuo šių metų pradėti kaupti, mūsų vertinimu, visuomet apsimoka“, – vertina E.Valeiša.
Jis patikina, kad aktuarų parengta skaičiuoklė tik papildo „Sodros“ oficialią skaičiuoklę, kuri leidžia įvertinti individualias situacijas, kiek galima sukaupti skirtingais scenarijais.
„Dabar esminis sprendimas – ką daryti su jau sukauptais pinigais. Ar žmogui pasilikti tuos pinigus, ar jam grąžinti į „Sodrą“ ir pradėti kaupti iš naujo. Būtent šitas klausimas yra esminis – tokios skaičiuoklės nebuvo ir dėl to mes ją padarėme“, – sako aktuaras.
Aktuarų draugijos valdybos narys patikina, kad neskatina jokių sprendimų, tiesiog nori suteikti įrankius patiems žmonėms įsivertinti, koks sprendimas jiems asmeniškai geriausias.
„Sodra“: kaupimas yra kiekvieno pasirinkimas
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis patikina, kad kiekvienas asmuo dėl kaupimo turi pasirinkti pats.
„Pensijų kaupimas yra kiekvieno gyventojo asmeninis pasirinkimas, juolab nuo šiol dalyviai dėl kaupimo nemažina teisių į savo „Sodros“ senatvės pensiją. O geriausiai priimti sprendimą padėtų prognozuojamos pensijos skaičiuoklė“, – sako S.Jarmalis.
Anot jo, galioja „bendrai matoma tendencija – kuo jaunesnis žmogus, kuo ilgesnį laikotarpį jis dalyvauja ir dalyvaus pensijų kaupime, tuo didesnę dalį jo pensijos senatvėje sudarys išmokos iš antros pakopos pensijų sistemos“.
Keliolika kartų iki šiol koreguotos pensijų kaupimo sistemos, pačios kaupimo ar įmokų mokėjimo tvarkos, artimiausiu metu keisti nenumatoma žada S.Jarmalis.
Ekonomistai ne kartą yra išsakę įvairiausių vertinimų, verta žmonėms kaupti ar nekaupti – dažniausiai kritikuojamos per mažos „Sodros“ pensijos, o ne pats kaupimas. 15min anksčiau skaitytojams pateikė 8 ekspertų vertinimus, kaip rinktųsi jie patys.
Sutartis nutraukė 21 tūkst. gyventojų, bet kaupiančiųjų skaičius išaugo
Šiemet sausį–balandį pasirašyta beveik 16 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių, tuo pačiu laikotarpiu 21 tūkst. dalyvių iki 2018 metų gruodžio sudarytas pensijų kaupimo sutartis nutraukė ir visas sukauptas lėšas grąžino „Sodrai“.
152 tūkst. gyventojų turėtų būti automatiškai į kaupimą įtraukti nuo šių metų liepos – 25 tūkstančiai iš jų pranešė, kad kaupti nepradės. Jie ateityje galės bet kada sudaryti pensijų kaupimo sutartį savanoriškai.
80 tūkst. kreipėsi į kaupimo bendroves ir sustabdė naujų įmokų mokėjimą – gyventojai lieka pensijų kaupimo dalyviais, jų pinigai lieka fonduose, tačiau kurį laiką nebus mokamos pensijų kaupimo įmokos, kol jie nenuspręs kitaip. Kita vertus, 67 tūkst. asmenų padidino savo įmokas į fondus – vietoje pereinamuoju laikotarpiu taikomų 1,8 proc. įmokų pasiprašė taikyti visą 3 proc. tarifą.
Šiuo metu yra 1,308 mln. pensijų fondų dalyvių, turinčių galiojančias pensijų kaupimo sutartis, pernai tuo pačiu metu jų buvo 1,289 mln.
„Aktyvių pensijų kaupimo dalyvių, kurie mokėjo pensijų kaupimo įmokas, naujausiais kovo mėnesio duomenimis, yra 811 tūkst. Likę dėl vienokių ar kitokių priežasčių, pvz., neturi darbo Lietuvoje, yra išvykę ir dirba užsienyje, įmokų nuo savo darbo užmokesčio nemoka. Palyginti prieš metus įmokas mokančių dalyvių buvo perpus mažiau, nes pusė iš jų buvo pasirinkę modelį, kai įmokų patiems mokėti nereikia (2+0+0)“, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Kaip bus apskaičiuojami anuitetai nepaaiškės iki metų pabaigos
II pakopa gyventojus apriboja tuo, kad senatvėje pinigus galės atgauti tik valstybės nustatytais būdais – jei suma didesnė nei 10 tūkst. eurų, už ją bus privaloma įsigyti anuitetą, tai yra kasmėnesinę pensijų išmoką. Tačiau iki šiol nėra aišku, nei kiek anuitetai kainuos, nei jų konkrečios sąlygos.
„Planuojama, kad klientams esminiai anuitetų kainodaros elementai paaiškės iki metų pabaigos“, – informavo „Sodra“.
Anot S.Jarmalio, užduotis parengti efektyvią anuitetų kainodarą, anuitetų fondo strategijas ir metodikas – kompleksinė ir labai atsakinga, susijusi ir daugybe reguliacinių reikalavimų, kuriai įgyvendinti skirti tik metai laiko.
Jis priduria, kad jau dabar įstatyme apibrėžtos pagrindinės gairės.
„Gyventojai, kaip ir numatyta įstatyme, galės rinktis standartinį ir atidėtąjį anuitetus. Standartinis anuitetas garantuos išmokas iki gyvos galvos, o anuiteto išmokos bus pradėtos mokėti iš karto. Atidėtojo anuiteto atveju gyventojas apie 10–15 proc. sumos paskirs anuitetui, kuris bus pradėtas mokėti nuo 85 metų, o nuo sutarties sudarymo pradžios iki 85 metų jam kaupimo bendrovė mokės periodines išmokas iš pensijų fonde sukauptų lėšų (likusių nuo anuitetui skirtų 10–15 proc.). Jei žmogus mirtų nesulaukęs 85 metų, periodinėms išmokoms skirtos, tačiau nespėtos išmokėti lėšos bus paveldimos“, – aiškina „Sodros“ atstovas.
Jis patvirtina, kad anuiteto kaina gali siekti apie 2,5 proc. nuo sukauptos visos sumos.
„Būsimos anuitetų administravimo sąnaudos šiuo metu yra skaičiuojamos. Vienkartinė 2,5 proc. visos sukauptos sumos anuiteto paslaugos administravimo kaina šiuo metu yra numatyta „Sodros“ pensijų skaičiuoklėje. Tikime, kad ji daugmaž atitinka tikėtiną šios paslaugos administravimo kainą, įvertinus tai, kad „Sodra“, kaip valstybės valdomas centralizuotas anuitetų tiekėjas, nesieks pelno, tačiau tiksliau ji paaiškės rudenį. Ši suma bus skirta vien tik administravimo sąnaudoms padengti“, – sako S.Jarmalis.
Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo priežiūros produktų skyriaus viršininkė Justina Pupienienė taip pat patvirtina, kad šiuo metu dėl anuitetų vyksta aktyvūs ir intensyvūs darbai, todėl galutinio atsakymo dėl termino ar anuitetų mokėjimo sąlygų pateikti dar nėra galima.
„Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją deda maksimalias pastangas, kad pensijų anuitetų mokėjimo sistema būtų kiek įmanoma ekonomiškai naudingesnė pensijų kaupimo dalyviams, efektyvi ir nesudėtinga“, – teigia J.Pupinienė.
Anuitetus grauš infliacija
Numatoma, kad visą laikotarpį mokamas anuitetas bus vienodo dydžio – tokias pensijų išmokas kasmet grauš infliacija. Tačiau apskaičiuojant išmoką, bus įvertinama ir planuojama lėšų investavimo grąža.
„Jei norėtume, kad anuiteto išmokos laikui bėgant didėtų, išmokos laikotarpio pradžioje turėtų būti mažesnės negu pabaigoje, o tai reiškia, kad mažesnės ir palyginti su tuo variantu, kai anuiteto išmoka per visą laikotarpį nekinta“, – sako S.Jarmalis.
Per 20 metų anuiteto išmoka, esant 2 proc. infliacijai, gali nuvertėti maždaug trečdaliu.
„Jeigu, tarkime, anuitetas būtų indeksuojamas kasmet, jo išmokos, pavyzdžiui, prasidėtų nuo 80 eurų pirmaisiais metais, o po 20 metų, taikant 2 proc. indeksavimą dėl infliacijos, pasiektų 120 eurų. Iš tos pačios sumos tomis pačiomis ekonominėmis sąlygomis mokant neindeksuojamą anuitetą išmoka visą laikotarpį atitinkamomis sąlygomis būtų 100 eurų“, – lygina S.Jarmalis.
Jis patikina, kad anuitetų pirkėjai atgaus ir iš investicijų uždirbtą grąžą.
„Kaip lėšos bus investuojamos, priklausys nuo investavimo strategijos ir, be abejo, tokio pobūdžio investavimui taikomų reikalavimų“, – sako S.Jarmalis.
