Prezidentės ekonomikos patarėjas Nerijus Udrėnas teigia, kad vystant alternatyvius energijos šaltinius veikia stiprūs ekonominiai motyvai – plėtoti atsinaujinančius išteklius yra daug pelningiau nei ieškoti galimybių didinti efektyvumą.
„Norint taupyti – reikia keisti įpročius, o tam būtinos bendros visuomenės ir valdžios pastangos“, – sako N.Udrėnas.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio požiūriu, Vyriausybė, užuot skatinusi investicijas į taupesnį energijos vartojimą ir vietos energijos išteklių plėtrą, sutelkė pastangas įvairinti dujų importo šaltinius.
„Jos versija – nauji Siderių dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje, vamzdynų jungties su Lenkija projektai – rodo, kad Lietuva ketina investuoti į geležį ir toliau žada deginti dujas. Sėdime ant adatos ir manome, kad vietoje vieno švirkšto turėti tris bus geriau.“, – teigia R.Kuodis.
Anot jo, šimtais milijonų, kurie kasmet sumokami „Gazprom“, galėtų būti finansuotos investicijos į efektyvesnį energijos vartojimą, renovuoti daugiabučiai namai.
Jis siūlo rimtai išanalizuoti Čekijos pavyzdį, kuri „šoko vystyti alternatyvių energijos generavimo šaltinių, o dabar tos šalies vartotojai už elektros energiją priversti mokėti gerokai brangiau“.
„Nors alternatyvių energijos šaltinių lobistai dabar labai aktyvūs, valstybė subsidijuodama „žaliąją energetiką“ turi elgtis labai atsargiai – dėl vėjo jėgainių, atrodo, jau perlenkta lazda“, – įspėjo R.Kuodis.