„Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – LRT ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
„Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.
Taip ji kalbėjo ES šalių diplomatijų vadovams ketvirtadienį Briuselyje ketinant aptarti karą Ukrainoje, Bendrijos taikomas priemones.
Kaip LRT sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES diplomatas, Bendrija yra pasirengusi klausytis Jungtinių Tautų perduodamų Rusijos prašymų, siekiant atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą. Vienas iš jų – dalies sankcijų Maskvai panaikinimas.
Anksčiau šią savaitę Kremlius iš šio susitarimo pasitraukė.
„Mes ne pirmą kartą matome šantažą. Šitas bandymas išnaudoti grūdus, maisto produktus, maisto saugumą kaip ginklą, dar kartą įrodo, kad nėra jokių ribų nei Rusijos agresijai, nei Rusijos veiksmams“, – kalbėjo J.Neliupšienė.
„Nemanau, kad sankcijų švelninimas išspręstų problemą“, – pridūrė ji.
Vis dėlto politikė pabrėžė, kad Vakarai turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti ukrainietiškų grūdų eksportą.
„Per Baltijos šalių uostus daugiau nei 25 mln. tonų grūdų galėtume išvežti“, – sakė viceministrė.
Anksčiau šią savaitę Klaipėdos uosto vadovas sakė, kad Lietuva galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
Algio Latako teigimu, dabartiniai Klaipėdos uosto pajėgumai siekia 10–15 mln. tonų grūdų kartu su maždaug 3,5 mln. tonų siekiančiu Lietuvos grūdų augintojų eksportu.
Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami per kitas ES šalis.
