„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuva – daugiausiai internetinių naujienų skaitanti šalis ES

Per pastaruosius 15 metų internetą turinčių namų ūkių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 20 kartų. Esame vieni aktyviausių interneto turinio naudotojų, o naujienų internete skaitome daugiausiai visoje Europos Sąjungoje. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), minėdamas 15 metų jubiliejų, pateikia informacinės visuomenės plėtros raidos apžvalgą.
Kompiuteris
Kompiuteris / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Lietuva turi didelį potencialą pagerinti rodiklius elektroninių paslaugų srityje. Lietuvos gyventojai vis aktyviau naudojasi valstybės institucijų ar kitų įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jomis besinaudojančių žmonių skaičius per dvejus pastaruosius metus išaugo daugiau nei 30 proc. Išlaikius tokius augimo tempus, galėtumėme pasivyti ir pirmaujančias valstybes“, – skelbia Susiekimo ministerija.

Loreta Križinauskienė, asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė, teigia, kad 2002 m. interneto skverbtis siekė vos 9 proc., todėl per penkiolika metų nuveiktas milžiniškas darbas ne tik plėtojant ryšį, tačiau ir edukuojant gyventojus, pratinant juos naudotis el. paslaugomis.

„Vis dar apie 30 proc. gyventojų nesinaudoja internetu. Priežastys yra paprastos: nereikia, trūksta pinigų arba nemoka. Taigi artimiausias iššūkis yra šiems gyventojams suteikti reikalingų įgūdžių, kad jie pajustų interneto naudą“, – sako L.Križinauskienė

Planuoja naujas kompleksines priemones

Valerijos Guiskajos/15min nuotr./Ramūnas Čepaitis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius
Valerijos Guiskajos/15min nuotr./Ramūnas Čepaitis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius

Šiuo metu IVPK dalyvauja įgyvendinant naująją Susisiekimo ministerijos parengtą Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programą „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, o svarbiausiems darbams atlikti numatoma panaudoti Europos Sąjungos fondų investicijas.

„Planuojame sukurti Atvirų duomenų portalą, kuris užtikrins įvairių duomenų surinkimą iš skirtingų šaltinių ir patogų jų pateikimą naudotojui atvirais formatais. Reikės pasitempti ir tobulinant gyventojų gebėjimus – vykdysime edukacinius naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose, į šią veiklą įtrauksime ir vietos bendruomenes“, – prognozuoja Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Ramūnas Čepaitis.

Pasak jo, iš artimiausias prioritetas yra iš kiekybinių parametrų pereiti į kokybinius – teikti gyventojams kompleksines paslaugas. Pirmoji kregždė jau yra – tai su vaikų gimimu susijusios paslaugos. „Apjungus kelių institucijų pastangas, pasiekėme, kad iš vienos vietos galima registruoti vaikus, kreiptis į savivaldybę dėl išmokų, gauti kitas paslaugas, susijusias su vaiko gimimu“, – sakė R.Čepaitis.

Pasak jo, artimiausiu metu bus vystomas devynios tokios paslaugos – jų

sąrašas jau yra patvirtintas.

Planuojama, kad 2020 m. 85 proc. namų ūkių turi turėti interneto prieigą – šiuo metu šis procentas siekia 72 proc. Tikslas yra padidinti ir naudojimasis el. valdžios paslaugomis – šiandien tai daro 44 proc. gyventojų.

Technologinis progresas skaičiais

123rf.com nuotr./Interneto paslaugos
123rf.com nuotr./Interneto paslaugos

Interneto naudojimas. Nuo 2001 m. namų ūkių turinčių internetą skaičius išaugo daugiau negu 20 kartų. Pernai Lietuvoje interneto prieigą namuose turėjo 68,3 proc. namų ūkių.

Interneto turinio naudojimas. Pagal interneto turinio naudojimą, Lietuva yra dešimta tarp ES valstybių narių. Itin aktyviai Lietuvos gyventojai internete skaito naujienas (94 proc. interneto naudotojų), pagal šį rodiklį visoje Europos Sąjungoje esame pirmieji. Vaizdo telefonija naudojasi 71 proc. Lietuvos interneto naudotojų – esame antrieji ES, čia mus lenkia tik bulgarai. Pagal e. bankininkystės paslaugų naudojimą esame aštuntoje vietoje, taip pat dažniau nei statistiniai europiečiai jungiamės prie socialinių tinklų. Gyventojų, besinaudojančių internetu informacijai apie prekes ar paslaugas surasti, 2004 m. tebuvo 15 proc., o pernai – jau 57 proc.

Viešosios e. paslaugos. Viešosiomis e. paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. Lietuvos gyventojų – 12 vieta ES. Pagal įvairių užpildytų e. formų teikimą valdžios institucijoms, Lietuva yra aštunta tarp ES šalių. Gerai vertinamos ir galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas – 8 vieta ES.

Plačiajuostis ryšys. Įgyvendinant 2005 metais pradėtą RAIN projektą, Lietuvoje nutiesta daugiau negu 9000 kilometrų šviesolaidinių kabelinių linijų, prie sukurto plačiajuosčio tinklo prijungta daugiau kaip 980 miestelių ir kaimų. Naudodamiesi šiuo tinklu, paslaugas teikia net 51 operatorius. Internetą namuose turi 70,6 proc. namų ūkių, esančių mieste, ir 62,7 proc. – kaime. Pagal galimybes naudotis e. ryšiu Lietuva yra septintoje vietoje ES. Pagal naujos kartos interneto prieigos aprėptį (t. y., kokia dalis namų ūkių gali naudotis 30 Mb/s ir didesnės spartos internetu), esame ketvirtoje vietoje. Lietuvos rodiklis – 97 proc., ES vidurkis – 71 proc.

Elektroniniai valdžios vartai. 2008 m. sukurta Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) ir jos sudedamoji dalis – Elektroninės valdžios vartų portalas – šiandien leidžia pasiekti visas institucijų teikiamas elektronines paslaugas, taip pat efektyviai kurti naujas. Gyventojai jau gali naudotis pirmąją Europoje sudėtine elektronine paslauga „Gimė vaikas“, kuri sujungia penkias atskiras paslaugas į vieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs