Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2020 09 28 /14:48

Lietuva ir Prancūzija gali labiau stiprinti verslo ryšius, sako S.Krėpšta

Lietuva ir Prancūzija turi daug galimybių sustiprinti verslo ryšius, naudingus abiem šalims, sako Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas.
Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Prancūzija yra viena pagrindinių ekonomikų Europoje, tačiau pagal Lietuvos-Prancūzijos verslo apyvartą yra tik vienuoliktoje vietoje. Manau, yra daug galimybių pagerinti šią situaciją ir tai galėtų būti naudinga abiem šalims“, – pirmadienį Prancūzijos ir Lietuvos verslo forume Vilniuje sakė Simonas Krėpšta.

„Galime pasiūlyti daug dalykų, verslo ekosistemą, savo aukšto lygio darbo jėgą ir svarbiausią dalyką – verslo mentalitetą teigiamai įveikti bet kokius iššūkius“, – kalbėjo jis.

Jis pabrėžė, kad liepą Europos Sąjungos šalių pavirtintas 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planas, skirtas ilgalaikėms investicijoms, taip pat gali padėti sukurti naujos kartos Europos Sąjungą su labiau integruotomis rinkomis, geresniais darbo jėgos įgūdžiais, konkurencingesne pramone bei susitelkimu į žaliąją ekonomiką.

„Pandemijos sukelta ekonominė krizė išryškino keletą dabartinio mūsų ekonomikos modelio pažeidžiamumų. Ilgos ir sudėtingos tiekimo grandinės pasirodė labai rizikingos, ir ši rizika buvo nuvertinta vos prieš aštuonis mėnesius. Šiandien daugelis įmonių priima strateginius sprendimus, kad sumažintų šią riziką, perkeltų ir sutrumpintų tiekimo grandines ir grįžtų prie kai kurių strateginių investicijų atgal į Europą“, – sakė S.Krėpšta.

Forume transliuotame vaizdo įraše Prancūzijos skaitmeninio sektoriaus valstybės sekretorius Cedricas O sakė, kad pandemijos kontekste tiek Lietuva, tiek Prancūzija turi skaitmenizuoti ekonomiką prisitaikant prie aplinkos pokyčių ir prie jų pritaikyti savo visuomenes.

Jis taip pat pabrėžė, jog glaudesni dvišaliai santykiai būtų naudingi abiem valstybėms.

„Jei norime būti tinkamai įsipareigoję, tinkamai pasirengę iššūkiams, su kuriais susiduriame, mums reikia plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, dvišalius verslo santykius tarp Prancūzijos ir Lietuvos, tarp Prancūzijos ir visos Europos bei tarp Lietuvos ir visos Europos“, – teigė S.O.

Pirmadienį į Lietuvą atvykstant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, Lietuvoje lankosi ir per 30 įmonių iš Prancūzijos. Jos kartu su daugiau kaip 70 Lietuvos įmonių dalyvauja verslo forume bei dvišaliuose susitikimuose.

Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Prancūzijoje buvo investavę septyni Lietuvos tiesioginiai investuotojai, o Lietuvoje – kiek daugiau nei 100 Prancūzijos investuotojų.

Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos Prancūzijoje šių metų kovo pabaigoje siekė 6,6 mln. eurų – 20,4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, tuo metu Prancūzijos investicijos Lietuvoje – 442,4 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvos eksportas į Prancūziją siekė 403,2 mln. eurų – 6,3 proc. mažiau nei pernai, o importas – 511,6 mln. eurų – 13,3 proc. mažiau.

Pernai Prancūzija buvo 13-ta pagal Lietuvos prekių eksportą – 2,5 proc. (748 mln. eurų) ir trečia pagal paslaugų eksportą – 8,3 proc. (980 mln. eurų), o pagal importą – devinta – 3,2 proc. (1 mlrd. eurų).

Lietuva į Prancūziją daugiausiai eksportavo trąšų – 22 proc. (už 123 mln. eurų), baldų – 18 proc. (99,5 mln. eurų), plastiko ir jo dirbinių – 12 proc. (70 mln. eurų), medienos ir jos dirbinių – 6,2 proc. (35 mln. eurų)., o iš Prancūzijos importavo transporto priemonių – 17 proc. (už 178 mln. eurų), eterinių aliejų ir kosmetikos preparatų – 14 proc. (149 mln. eurų), mašinų ir mechaninių įrenginių – 11 proc. (108 mln. eurų), gėrimų – 10 proc. (104 mln. eurų).

Prancūzija yra didžiausia eterinių aliejų, kosmetikos preparatų ir gėrimų tiekėja Lietuvai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas