„Pagrindiniai barjerai yra mūsų galvose. Tiek infrastruktūra, tiek rinkos sąlygos yra pakankamai geros, šiuo požiūriu nenusileidžiame šalims, su kuriomis norime lygintis, – pristatant tyrimo rezultatus pažymėjo viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ direktorius Paulius Lukauskas. – Bet mes turime stipresnį baimės imtis rizikos faktorių. Reikėtų daugiau pasitikėjimo.“
Paklausti, ar tiki, kad jų verslai yra inovatoriški, tyrime dalyvavę lietuviai rečiau už latvius atsakė teigiamai. „Esame vieni pirmaujančių pagal idėjų, įgyvendinamų organizacijos viduje, skaičių. Idėjų mums netrūksta, galime jas įgyvendinti, tik reikia daugiau drąsos. Be to, turime pradėti matyti save kaip didesnės rinkos dalį. Esame Europos Sąjungos šalis, rinka yra didelė“, – tvirtino P.Lukauskas.
J.Niedvaras: lietuvis verslininkas yra geras kareivis
Vienos iš tyrimo autorių Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos (TVM) direktoriaus pavaduotojos dr. Erikos Vaiginienės žodžiais, labiausiai pas mus reikėtų pasistengti aukštajam mokslui. Prekių rinką ekspertai esą įvertino labai gerai, darbo rinką ir finansų rinkos išsivystymą – gerai, infrastruktūrą – puikiai. rinkos dydį – 7 balais.
Viename lygyje su kinais, kroatais ir rusais
Tyrimas atkleidė, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai jaunų (18-24 metų amžiaus) verslininkų turinčių ekonomikų. Panaši situacija yra Lotynų Amerikoje. Tai rodo didelį potencialą vystytis ir augti, mat jaunimas dažniausiai kuria inovatyvius verslus ir turi potencialą kurti naujas darbo vietas.
Be to, Lietuva daugiausiai Europoje turi jaunų verslų (veikiančių iki 3,5 metų). Lotynų Amerika šiuo požiūriu mus lenkia dvigubai. Beveik pusei apklaustųjų sugalvoti savo verslo idėją padėjo darbo patirtis kitose įmonėse.
Kartu su Lietuva tarp šalių, orientuotų į veiklos efektyvumą, atsidūrė Argentina, Bosnija ir Hercegovina, Brazilija, Čilė, Kinija, Kolumbija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Malaizija, Meksika, Rumunija, Rusija, Slovakija, Tailandas, Turkija, Vengrija. Didinant produktyvumą ir mažinant kaštus čia taikomi efektyvūs gamybos būdai; siekiama masto ekonomijjos; dominuoja didelės įmonės, o rinkos nišas užima smulkios ir vidutinės įmonės.
Valstybėms, kurios orientuotos į inovacijas, priskirtos Airija, Australija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėja, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Singapūras, Slovėnija, Suomija, Švedija, Taivanas, Vokietija. Jose ekonomikos orientuotos į inovacijų ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą; plečiasi paslaugų sektorius; konkurencija pagrįsta inovacijomis, vyriausybės vykdo verslumo programas, švietimas, infrastruktūra ir finansai yra orientuoti į verslumą; vidaus rinkos yra atviros.
P.Lukauskas: esame vieni pirmaujančių pagal idėjų, įgyvendinamų organizacijos viduje, skaičių. Idėjų mums netrūksta, galime jas įgyvendinti, tik reikia daugiau drąsos.
Alžyras, Bangladešas, Iranas, Pakistanas, Venesuela labiau orientuotos į veiksnius ir yra priklausomos nuo žaliavų. Čia įmonės konkuruoja kaina, jų veikla paremta gamybos veiksniais, nekvalifikuota darbo jėga ir gamtos ištekliais.
GEM tyrimas buvo atliktas pernai rudenį. Iš viso jame dalyvavo 54 šalys. Patys tyrėjai, analizuodami pagrindines sąlygas pradėti verslą Lietuvoje, apklausė 36 finansų, švietimo, verslo ir kitų sričių ekspertus. Aiškinantis asmenų vaidmenį skirtingose verslumo stadijose ir jų charakteristikas bei veiksmus, tyrimų bendrovė RAIT apklausė 2003 gyventojus nuo 18 iki 64 metų.
Pagal specialią metodologiją atliekamas tyrimas bus kartojamas mažiausiai iki 2014 m. Projekto apimtis siekia 200 tūkst. Lt per metus.
Anot P.Lukausko, tyrimas parodė ne tik neblogą jaunimo verslo situaciją, bet ir kur kas geresnį verslininko įvaizdį, nei vyrauja viešojoje erdvėje. Remiantis apklausos rezultatais, Lietuvos verslininkas yra išsilavinęs, energingas ir sunkiai dirbantis darbo vietų kūrėjas. Tiesa, trys iš dešimties apklaustųjų įsitikinę, kad verslininkai galvoja tik apie savo piniginę, mažiau nei 14 proc. verslininkus vertina kaip sąžiningus, 23 proc. – etiškais.
„Lietuvis verslininkas yra geras kareivis“, – apibendrino TVM vadovas Julius Niedvaras. Jo manymu, išnaudojant esamas galimybes – skatinimo sistemas, skatinant verslo imlumą ir pan., būtų galima nueiti kur kas toliau ir peršokti į inovatyvių šalių lygį.
Imtis verslo drovisi
Tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad vos 8 proc. gyventojų norėtų imtis savo verslo. Dešimtkart daugiau – 84 proc. respondentų tokių planų nepuoselėja.
Palyginti su 2007-aisiais, kur kas daugiau Lietuvos gyventojų neturi planų imtis verslo. Prieš penkerius metus tokių buvo 70 proc., apie savo verslą galvojo 10 proc.
Didesnė dalis kaip pagrindinį verslo pradėjimo motyvą nurodė norą tapti savarankiškais ir nepriklausomais (40 proc.). Kas ketvirtas teigė norintis daugiau užsidirbti. Savirealizaciją pasirinko 6 proc. ketinančiųjų pradėti savo verslą.
Nurodyti motyvus buvo prašomi ir tie, kurie neketina pradėti savo verslo. Respondentai minėjo įvairias priežastis, dažniausiai – pinigų trūkumą (30 proc.). Daugiau nei penktadalis (22 proc.) teigė esantys per seni pradėti savo verslą. Kiek mažiau prisipažino neturintys poreikio, noro pradėti savo verslą, 13 proc. mano, kad jiems trūksta idėjų, žinių ir patirties. Dauguma (82 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje pradėti savo verslą sunku.
Galėdami laisvai pasirinkti, ketvirtadalis gyventojų norėtų įkurti savo verslą arba užsiimti individualia veikla. Daugiau rinktųsi samdomą darbą valstybiniame sektoriuje.
