Finansų specialistai prognozuoja, kad šaliai kitąmet gali būti skolinama už 6–8 proc. palūkanas, rašo „Verslo žinios“.
„Sunku spėlioti, kokia kaina skolinsis Vyriausybė, gali būti įvairių situacijų. Tačiau nemanau, kad labai daug kas pasikeistų, palūkanos turėtų būti panašios į šiuo metu esančias rinkoje – galbūt apie 6 proc. per metus“, – teigė „Danske bank“ dileris Karolis Indrulėnas.
„DnB NORD“ banko Iždo skyriaus vadovo Manto Gikio teigimu, skolinimosi kainą eurais atspindi valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandorių kainos (angl. interest rates swap, IRS), kredito rizikos apsikeitimo kainos (angl. credit default swap, CDS) ir rizikos premijos suma.
Lietuvos 5 metų trukmės IRS šiuo metu rinkoje yra 2,85 proc., atitinkamo laikotarpio CDS – 3,14 proc., vien šių palūkanų suma (apie 6 proc.) atspindi jau išplatintų obligacijų pajamingumą rinkoje. Tačiau papildomus 1,4–2 procentus tektų pridėti platinant naują emisiją, siekiant pritraukti daugiau investuotojų. Todėl galutinė 5 metų skolinimosi kaina eurais Lietuvai galėtų siekti 7,4–8 procentus.
„Ieškantiesiems saugesnių investicijų Vidurio ir Rytų Europos obligacijų pajamingumai tebėra patrauklūs, aišku, geriausi laikai jau praėjo. Be to, atsiranda kalbų apie W formos ekonomikos atsigavimo scenarijų, tokiu atveju kainos galėtų vėl kristi ir pajamingumai taptų investuotojams patrauklesni“, – tvirtino K.Indrulėnas.
Anot M.Gikio, Lietuvos obligacijos yra labai patrauklios, nes jų pajamingumas yra gana didelis, palyginti su ne tokia aukšta kredito rizika.Tačiau jei Vyriausybė skolintųsi mokėdama 6–8 proc. per metus, vien už kitąmet numatomą pasiskolinti sumą gali tekti atseikėti nuo 770 mln. litų iki 1,024 mlrd. litų palūkanų.