Estija pakilo viena pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54-tą, pranešė Statistikos departamentas.
Prasčiausiai Lietuva atrodo, vertinant inovacijas ir verslo išmanumą – pagal šį rodiklį Lietuva užima 44 vietą (pernai – 43 vietą). Jame prasčiausiai vertinamas verslo išmanumas (atitinkamai 46 ir 42 vietos), inovacijos vertinamos kiek geriau – 41 vieta (pernai – 39-ta).
Pagal našumą skatinančius veiksnius Lietuva užima 40 vietą (pernai – 36). Kaip ir anksčiau, čia prasčiausiai atrodo jos rinkos dydis – 78 vieta, darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (pernai – 59-ta), o geriausiai įvertintas aukštasis ir profesinis išsilavinimas – 29 vieta (26-ta). Pagal technologinę parengtį Lietuva smuko iš 27 vietos į 30 vietą.
Pagal pagrindinius reikalavimus Lietuva smuko iš 35-tos į 34-tą vietą. Prasčiausiai įvertinta institucinė aplinka – 53-ta vieta (pernai – 51), o geriausiai – makroekonominė aplinka – 29 vieta (34 -ta).
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė išlieka Šveicarija, po jos seka JAV ir iš antros vietos į trečią nusileidęs Singapūras.
2017 metų tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44 proc. vadovavo įmonėms su 250 ir daugiau darbuotojų, 45 proc. – 50-249 ir 11 proc. – iki 50 darbuotojų.
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino komentaras:
„Lietuvos situacija pagal ateities ekonomikai svarbiausius veiksnius prastėja. Prasčiausia situacija talentų politikos srityje: kritome ir pagal talentų pritraukimo, ir pagal talentų išlaikymo rodiklį. Šiai problemai spręsti būtina steigti solidų talentų kompetencijos padalinį, kuris kryptingai įgyvendintų reikalingus pokyčius.
Tuo tarpu talentus turinčios paruošti švietimo sistemos kokybė taip pat negerėja, ypač tiksliųjų mokslų srityje. Įdomi detalė yra ta, kad Lietuvoje tiksliuosius mokslus studijuojančių studentų dalis yra didelė, tad negerėjanti situacija indikuoja kokybines problemas bei netikslingų sričių dominavimą. Štai informacinių technologijų studijuojančiųjų skaičius – vienas mažiausių ES, o pusė pasaulio ekonomikos reikalauja šių įgūdžių. Švietimo reforma Lietuvai – gyvybės ar stagnacijos klausimas.
Nežymus kritimas iki 41 vietos inovacijų subindekse rodo šalies pernelyg lėtą pažangą šioje ekonomikos produktyvumui ir konkurencingumui aktualioje srityje. Tai lemia, kad Lietuva vis dar išlieka tarp šalių, kurių ekonomika nėra grįsta inovacijomis, nors mūsų kaimynė Estija jau 2014 metais įsiveržė į inovatorių klubą. Atsakymas šiai problemai spręsti vėlgi slypi universitetuose, jų finansavime, slėnių įveiklinime.
Tiesioginių užsienio investicijų srityje Lietuva skaudžiai krenta ir vertinant mokestinę sistemą. Ataskaita rodo, kad šalies mokestinė sistema neskatina investuoti. Taigi svarbu, kad Vyriausybės planuojama mokestinė reforma atlieptų ir investuotojų poreikius, sudarydama paskatas didinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. Be šiuo metu nagrinėjamų mokesčių sistemos idėjų, paraštėse lieka viena svarbiausių – darbo apmokestinimas arba adekvačių Sodros lubų turėjimas. „Raketų mokslo“ čia nėra – jei Lietuvos darbo mokesčiai bus nekonkurencingi lyginant su Vidurio ir Rytų Europa – brangiai apmokamos darbo vietos bus kuriamos svetur“.
