Po Sovietų Sąjungos griūties Lietuva du dešimtmečius galėjo girtis, kad šalies elektros poreikį galime padengti 3-5 kartus. Jau nebe.
Gali būti, kad Elektrėnų „Lietuvos elektrinės“ kaminai niekuomet nebeišmes dūmų: 6 blokai išardyti, o paskutiniai 2 – užkonservuoti, po trejų metų jie nebeatitiks aplinkosauginių reikalavimų.
Vilniaus nebešildys ir trečioji termofikacinė elektrinė (TEC), kuri 2015 m. pabaigoje baigė darbą nutraukus paramą.
Didžiausias mūsų elektros gamybos pajėgumas (900 megavatų) – tai Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tačiau vandens kiekis jos baseine yra ribotas – jo pakaktų trumpam.
O kas lieka, galima sudėti aritmetiškai: turime vieną modernų 455 MW dujomis kūrenamą kombinuoto ciklo bloką (KCB) Elektrėnuose, antra pagal galią – mazutu kūrenama Mažeikių elektrinė (210 MW). Dar yra sena 170 MW termofikacinė elektrinė Kaune, tačiau jos aplinkosauginiai leidimai baigsis kitąmet. Kaune veikia hidroelektrinė (101 MW), dar per 50 MW gamybos pajėgumų atrasime „Achemoje“.
Daugiau nebėra didesnių nei 50 MW gamintojų. Suminė galia, užkūrus visas minėtas elektrines – apie 1000 megavatų.
Palyginimui, tai dvigubai mažiau, nei Lietuva vartoja piko valandomis sausį – prireikia ir daugiau nei 2000 MW galios elektros energijos. Apskritai, pastaraisiais metais Lietuva tik ketvirtadalį elektros pasigamina pati.
15min jau skelbė absurdišką situaciją, kad moderniausiame dujomis kūrenamame KCB gamyba nevyksta. Pasirodo todėl, kad čia – rezervas. Elektrinė stovi tam atvejui, kad galėtų „pridengti“, jei atsitiktų kokia avarija tinkle ar išsijungtų ne tokia moderni elektrinė.
Galime pasidžiaugti gaminantys žalią elektrą – vidutiniškai 130 megavatų „suka“ naujos vėjo jėgainės, tačiau kiekvieną dieną jų galia itin kinta priklausomai nuo vėjo. Būna valandų, kai 420 MW, būna ir valandų, kai 0 MW.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, kad tokia situacija nei saugi, nei suprantama, nei racionali.
A.Sekmokas: kelia nuostabą ir susirūpinimą
A.Sekmokas patikina, kad esama situacija Lietuvai yra visiškai nesaugi.
„Generacija nebuvo vystoma nuo to laiko, kai buvo Elektrėnuose pastatytas 9 blokas, tuo metu nenauji pajėgumai išjungti. Kažkuriuo metu importas yra pigesnis, tai galima suprasti, tačiau vargu ar tai yra pateisinimas nevystyti generacijos“, – sako A.Sekmokas.
Pasak jo, „didžiausią nuostabą ar susirūpinimą kelia tai, kad pajėgumai, kuriuos buvo galima laikyti kaip rezervą“, yra nebeeksploatuojami.
„Jei dabar importas brangsta, arba atsisakysime dalies importo iš Baltarusijos, kaip kalbama, tai vietoj to būtų buvę galima panaudoti Elektrėnų 7 ir 8 blokus, Vilniaus trečiąją termofikacinę (TEC). Tai pajėgumai, kurie nenauji, bet savo laiku buvo veikiantys. Dabar jau sunku pasakyti, ar jie veikiantys. Šiandien dar įdėjus tam tikrų pastangų ir lėšų juos dar būtų galima atnaujinti“, – svarsto A.Sekmokas.
Tokioje situacijoje jis apskritai abejoja, ar Lietuva galės nutraukti elektros importą iš Baltarusijos, paleidus Astravo atominę elektrinę.
„Visiškai nepasirūpinta bent jau potencialia galimybe pasigaminti bent dalį to, ką importuojame. Švelniai tariant, tai yra nesuprantama. Arba kalbos, kad iš Baltarusijos neimportuosim, tėra tam tikras figos lapelis“, – sako A.Sekmokas.
Apsirūpiname kaimynų dėka, bet kaimynų sumažės
15min paklausė perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, ar Lietuva būtų pajėgi realiai apsirūpinti elektra izoliuoto veikimo sąlygomis (kai nėra linijų į kitas valstybes). Pasirodo – ne.
„Nuo 2008 metų Lietuvos strategija yra integruotis į ES rinkas ir sistemas, užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Lietuva būtų pajėgi apsirūpinti elektra izoliuoto veikimo sąlygomis su „LitPol Link“ ir „NordBalt“ bei Latvijos jungtimis ir vidine generacija“, – teigiama „Litgrid“ atsakyme.
Patvirtinama, kad Lietuva yra priklausoma nuo importo.
„Tačiau tuo pačiu yra ir integruotos ES rinkos dalis, sujungta su ES šalimis, todėl vertinant saugumą regioniniu mastu, turi galimybę apsirūpinti elektra“, – atsako bendrovė.
Izoliuoto darbo režimas gali nutikti bet kada dėl stichinių gamtos reiškinių ar problemų kontinentinėje Rusijos tinklų dalyje. Tą gali lemti ir politinės ar geopolitinės aplinkybės.
„Operatorius nuolat atlieka situacijos vertinimą visais galimais režimais, tačiau ši informacija yra konfidenciali, siekiant prevenciškai valdyti kylančias grėsmes energetiniam saugumui“, – „Litgrid“ neatvirauja, koks scenarijus būtų blogiausias.
Jeigu liktume izoliuoti, „Litgrid“ reiktų užtikrinti dažnio valdymą, visų generatorių prieinamumą, nenutrūkstamą kuro generatoriams tiekimą, pasiruošti dažnesniam darbui avariniu režimu.
Šiemet gegužės 18 dieną „Litgrid“ sėkmingai atliko izoliuoto darbo bandymą, jo metu užkurta ir mazutu kūrenama Mažeikių elektrinė. Tačiau bandymas atliktas šeštadienio naktį, kai elektros suvartojimas perpus mažesnis nei įprastai dieną.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai dar pernai įvertino, kad „Lietuva, kai kuriais scenarijais, savarankiškai negali nuo 2019 m. užtikrinti visos apkrovos, būtini galios rezervai, reikalingi sistemos saugumui (adekvatumui ir patikimumui) užtikrinti“. Studijoje įtraukti Elektrėnų senieji du blokai, kurių likimas nėra aiškus. Jų nelikus, trūksta bent 200-400 MW gamybos pajėgumų.
15min primena, kad šiemet birželį Baltijos šalys pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizacijos projekto, ir jame užsimenama, kad po sinchronizacijos jokių prekybos srautų su Kaliningradu ir Baltarusija nebeliktų.
Vien šiemet per 8 mėnesius grynieji elektros energijos srautai iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sudarė 3,1 teravatvalandės – maždaug 40 procentų Lietuvos suvartoto elektros kiekio.
Elektrėnai galės ieškotis naujo pavadinimo – kabinamos spynos
Nors rezervinių pajėgumų Lietuvoje trūksta, Damoklo kardas kabo virš dviejų paskutinių Elektrėnų komplekso senųjų blokų. Pabandėme pasidomėti, kas jų laukia – kalbama itin aptakiai.
„Senieji Elektrėnų komplekso blokai (B-7 ir B-8) 2019 metais yra konservuoti ir perdavimo sistemos operatoriui teikia izoliuoto darbo bandymo paslaugą. Jei perdavimo sistemos operatorius nustatys šios paslaugos poreikį ir kitiems metams, „Ignitis gamyba“ toliau išlaikys šiuos blokus konservuotus ir taip užtikrins patikimai prieinamų pajėgumų išsaugojimą Lietuvoje“, – teigiama „Ignitis grupės“ atsakyme.
Įmonė vertina, kad 1968 ir 1971 m. veiklą pradėję blokai šiuo metu yra komerciškai nekonkurencingi. Kaip bebūtų, jie po 2023-ųjų nebesikurs – nebeatitiks aplinkosauginių reikalavimų, finansinėse ataskaitose nurašyta didelė šio turto vertės dalis.
Kiti šeši blokai jau demontuoti arba dar demontuojami.
„Jūsų minimi 7 ir 8 Lietuvos elektrinės blokai yra užkonservuoti, tačiau atsiradus poreikiui, jie galėtų būti įjungti bei generuoti elektros energiją. Rengiantis darbo izoliuotu režimu bandymui abu blokai buvo realiai paleisti ir išbandyti. Taip pat buvo įvertintas ir jų atitikimas aplinkosauginiams reikalavimams, nustatyta, kad šie Lietuvos elektrinės blokai gali būti eksploatuojami iki 2023 m. nepažeidžiant tokių reikalavimų, o atlikus atitinkamus šių blokų modernizavimo darbus jie galėtų būti naudojami ir ilgiau“, – teigia ir energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
O perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, paklaustas, ar kitąmet reikės izoliuoto darbo bandymo paslaugų, teatsakė, kad „vadovaujantis Sinchronizacijos įstatymu nuo 2020 metų „Litgrid“ privalo užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos avarinį izoliuoto darbo režimą“.
Kalbant apie Vilniaus termofikacinę elektrinę, atliekant aukščiau minėtą Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą, ji nebuvo vertinta. Tačiau galima teigti, kad kol ji nėra demontuota, ji galėtų būti eksploatuojama ir tai galėtų pagerinti elektros energetikos sistemos patikimumą bei energetinį saugumą.
Moderniausia elektrinė nedirba, nes „pridengia“ ne tokias modernias
Jau skelbta, kad moderniausia dujomis kūrenama Lietuvos elektrinė – Elektrėnuose esantis KCB, nedirba netgi tuomet, kai rinkoje elektros kainos itin aukštos, o dujos – pigios. 15min paprašė „Ignitis gamybos“ paaiškinimo – pasirodo, elektrinė „paaukota“ rezervui, o ne komercinei veiklai. Anksčiau rezervą užtikrindavo Elektrėnų senieji blokai, galėję tą atlikti ir dabar.
„Ignitis gamybai“ priklausantis kombinuoto ciklo blokas (KCB) 2018 m. rudenį laimėjo perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID skelbtą tretinio aktyviosios galios rezervo aukcioną, kuriuo remiantis šis blokas 2019 metais 260 MW galia teikia šią sisteminę paslaugą“, – aiškina „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Berta Jasiukėnaitė.
Sistemines paslaugas teikiančių įrenginių tikslas yra energetinio sistemos patikimumo užtikrinimas – tai reiškia, kad jie neveikia ir turi būti pasirengę įsijungti, jei nustotų veikti kuris kitas elektros tiekėjas.
KCB maksimali galia (iki 455 MW) reikšmingai priklauso nuo aplinkos oro temperatūros. Šiltuoju metų laikotarpiu bloko likutinė galia, kuri nėra rezervuota „Litgrid“ užsakomos paslaugos teikimui, yra mažesnė nei minimali darbinė (techniškai galima) bloko galia, todėl jos neįmanoma užkurti taip, kad liktų laisvi 260 MW.
„Atšalus orams, kai likutinė bloko galia bus didesnė nei minimali bloko darbinė galia, KCB turės galimybę gaminti elektros energiją komerciniais pagrindais“, – viliasi valdytojai ir svarsto, kad tai priklausys nuo dujų ir elektros kainų tuo metu.
Šiemet KCB elektros praktiškai nepagamino. Komercinės gamybos KCB nevykdė – visa ši elektros energija sugeneruota izoliuoto tinklo veikimo bandymų metu.
Jei ši elektrinė nebūtų „rezervinė“. tam tikrais laikotarpiais ji galėtų mažinti kainas rinkoje ir uždirbti komercinę grąžą.
Peilis elektrinei yra ir suskystintų dujų terminalo saugumo dedamosios mokestis – juos tektų mokėti už visus metus, nors elektrinė galbūt veiktų trumpai.
„KCB teikdamas tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą sumoka daugiau nei 10 mln. Eur saugumo dedamosios mokesčio. Verta pabrėžti, kad siekiant gaminti elektros energiją naudojant gamtines dujas, taip pat prisideda ir kiti gamtinių dujų infrastruktūros mokesčiai. Dėl šių priežasčių gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudos tampa viena pagrindinių dedamųjų planuojant elektros energijos gamybos veiklą Lietuvoje“, – komentuoja „Ignitis“.
Energetikos ministerija saugumą mato regiono kontekste
Ne elektros gamyba Lietuvoje, o laidais į užsienį saugumą grindžia ir Energetikos ministerija.
„Energetinis Lietuvos saugumas turėtų būti vertinamas viso regiono kontekste, todėl nutrūkus importui iš trečiųjų šalių, elektros energijos tiekimas būtų užtikrinamas per Baltijos šalių regioną su ES elektros energetikos sistemomis bei rinka jungiančias jungtis. Patikimą ir nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą užtikrintų „LitPol Link“ su Lenkija, „NordBalt“ su Švedija, abi „Estlink“ jungtys su Suomija, vidinės jungtys tarp Baltijos šalių bei vietinė generacija“, – teigia energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Ji patikina, kad saugantis grėsmių sparčiai įgyvendinamas Baltijos šalių sinchronizacijos projektas, „kuris leis susigrąžinti į savo rankas elektros energetikos sistemos valdymą“.
Ministerija pripažįsta, kad Lietuvai pajėgumų trūksta – jie turi atsirasti iki 2025 metų.
Prieš rinkimus svarsto įstatymus, pagal kuriuos organizuos aukcioną
Rugsėjo pabaigoje Energetikos ministerija (EM) viešajam derinimui pateikė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvoje numatoma įgyvendinti „ Pajėgumų mechanizmą“.
Šiuo mechanizmu bus siekiama užtikrinti pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygmenį po 2025 m. sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
Remiantis šiuo įstatymu, būsimame aukcione galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimai.
„Taip pat galės būti panaudojami ne tik esami elektros įrenginiai, bet ir būsimi įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų kiekio pateikimo laikotarpio pradžios įrengtų pajėgumų aukciono dalyviai“, – teigia A.Vernickaitė ir pažymi, kad bet kokie sprendimai, susiję su elektros energijos gamybos vystymu ir plėtra, turi atitikti ES teisės aktus ir yra derinami su Europos Komisija.
Tai kelia nuostabą buvusiam energetikos ministrui A.Sekmokui.
„Man tai kelia šypseną, todėl, kad liko metai iki rinkimų. Trejus metus jokių žingsnių nebuvo. Mums jau reikia naujų generacijos pajėgumų. Tai paskelbus aukcioną, kol bus skelbiamas konkursas, statyba, nauji generacijos pajėgumai per metus ar dvejus neatsiranda. O Astravas pradės dirbti ir kalbama, kad bus atsisakyta importo iš Baltarusijos. Na, kaip to importo bus atsisakyta, sunku įsivaizduoti“, – stebisi A.Sekmokas.
Anot jo, pirmiausia ministerija galėtų pasirūpinti, kad 7 ir 8 blokai Elektrėnuose būtų paruošti darbui ir galėtų veikti, kai dujų kaina žema, o elektros importas brangsta.
„Lygiai taip pat – atgaivinti Vilniaus TEC, bent jau įdėti visas pastangas. Nes kuo ilgiau stovi nenaudojami įrenginiai, tuo juos sunkiau atgaivinti. Tai įrenginiai, kurie turi vertę, jie neleistinai pasmerkiami virsti metalo laužu“, – įsitikinęs A.Sekmokas.
M.Nagevičius: komplikuota situacija
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat pripažįsta, kad „šiek tiek komplikuota situacija“.
„Anksčiau buvo iš VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) dotuojama, bet paskui naikino, naikino ir panaikino finansavimą per VIAP. Taip vienas po kito ir užsidarinėja. (…) Šioje vietoje nebuvo normalios pajėgumų išlaikymo finansavimo sistemos. Iš pradžių, dar 2015 metais, panaikino VIAP paramą termofikacinėms elektrinėms ir tada užsidarė Vilniaus TEC. Ten du blokai buvo, jie rinkos sąlygomis neišsilaiko. Tada prasidėjo tretinio rezervo aukcionai. Kai pralošė tretinį rezervą „Lietuvos energija“ su dviem senesniais blokais, 7 ir 8, juos užkonservavo, kad nereikėtų prižiūrėti“, – vertina M.Nagevičius.
Pasak jo, vienintelė „Litgrid“ gali įvertinti, ar esama situacija saugi. Artėja ir Kauno termofikacinės elektrinės aplinkosauginių leidimų pabaiga, o elektros vartojimas auga.
„Dabar mes kaimynų sąskaita tą saugumą užsitikriname“, – sako M.Nagevičius. Jis netgi abejoja, ar ateityje pakaks pajėgumų netgi padengti rezervų poreikį.
Energetikos ekspertas palankiai vertina ministerijos sprendimą organizuoti technologiškai neutralų aukcioną.
„Būtų sudaroma galimybė per keturis metus kažkaip pastatyti naujus pajėgumus, kurie turės būti technologiškai neutralūs – gali būti ir akumuliavimo įrenginiai ir dujinės elektrinės, naujos ar senos. Kas mažiausios kainos paprašys, tie ir laimės“, – aiškina M.Nagevičius. Pasak jo, pagal preliminarius dokumentus, aukciono laimėtojai gautų finansavimą 12-ai metų.
Tačiau žvelgdamas į perspektyvą, kuomet Lietuva nustos prekiauti su Baltarusija, o bus išplėstos elektros jungtys į Lenkiją, jis pripažįsta – elektra brangs.
„Elektros kaina kils. Susijungsime su Lenkija – panaikinsime butelio kakliuką su brangiausia zona Europos Sąjungoje“, – sako M.Nagevičius.
Jis feisbuke komentavo, kad kitąmet planuojama nuo 500 iki 1000 MW išplėsti Lietuvos – Lenkijos elektros perdavimo jungties „Litpol Link“ pajėgumus. Kiek vėliau, bet iki sinchronizacijos su Europos tinklais, nutiesti naują Lietuvos – Lenkijos 700 MW galios jungtį po jūra „Harmony Link“.
„Lenkijos rinkos kainos yra vienos aukščiausių Europoje, nes ten vyrauja anglį deginančios elektrinės, išmetančios daug CO2 ir perkančios brangstančius taršos leidimus. Ir panašu, kad per artimiausią dešimtmetį tai nelabai pasikeis. Kadangi mes (Baltijos šalys) esame maža rinka, lyginant su Lenkija, natūralu, kad mūsų elektros kainos labiau išaugs, nei Lenkijos pamažės. Elektros importo iš Baltarusijos ribojimas dar labiau priartins mūsų elektros kainas prie Lenkijos kainų“, – komentavo M.Nagevičius.
