Naujausiame reitinge Lietuva aplenkė Latviją, kuri iš 14 pozicijos nukrito į 19 vietą. Tačiau atsiliekame nuo Estijos – ji „Doing Business“ reitinge užima stabilią 12 vietą kaip ir pernai.
Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą iki 2020-ųjų reitinge pasiekti 15-ą poziciją.
Premjeras Saulius Skvernelis BNS sako, kad Lietuva sieks tapti konkurencingiausia rinka regione, kur būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, o antradienį paskelbtas reitingas rodo, jog einama teisingu keliu.
„Verslo aplinkos gerinimo srityje Vyriausybė išsikėlė ambicingus tikslus. Pokyčiai „Doing Business“ reitinge signalizuoja, jog einame teisingu keliu – ir einame sparčiai. Pirmųjų metų, o jei tiksliau – pirmojo pusmečio darbo rezultatas džiugina, tačiau ties tuo tikrai nesustosime. Numatytos priemonės bei sprendimai, kuriuos taikysime ateityje ir sieksime tapti konkurencingiausia rinka regione. Man svarbiausias galutinis šių pastangų tikslas, o tai yra – naujos, gerai apmokamos darbo vietos Lietuvos žmonėms“, – BNS atsiųstame komentare teigė S.Skvernelis.
Pasitempė įvesdama elektrą
Aukščiausiai Lietuva įvertinta už NT registravimo procedūras ir sutarčių vykdymą – atitinkamai 3 ir 4 vietos pasaulyje. Per metus labiausiai pagerėjo elektros įvedimo verslui rodiklis – nuo 55 iki 33 vietos.
Pasaulio banko ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje sutrumpėjo terminai, per kuriuos išduodami leidimai statybai taip pat ir techninės sąlygos.
Taip pat Pagerėjo galimybės gauti elektros energiją – supaprastintos procedūros ir įvesti maksimalūs terminai, per kuriuos galima gauti vidinės elektros instaliacijos patikrinimų sertifikatą.
„Lietuva padidino įmonių skaidrumą ir taip užtikrino didesnę smulkiųjų investuotojų apsaugą, nurodoma „Doing Business 2018“ ataskaitoje.
Taip pat pažymima, kad Lietuvoje tapo paprasčiau susimokėti mokesčius dėl įdiegtos elektroninės sistemos užpildyti ir apmokėti PVM, pelno ir socialinio draudimo mokesčius. Tačiau padėtis kiek pablogėjo dėl padidinto aplinkos taršos mokestis.
Labiausiai Lietuva atsilieka tvarkydamasi su nemokumo procedūromis – čia tenka 70 vieta, rodiklis per metus nukrito keturiomis pozicijomis. Smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje Lietuva buvo 43 pozicijoje (rodiklis pakilo 8 pozicijomis). Šalyje taip pat tapo sunkiau gauti paskolų – šioje srityje Lietuva užėmė 42 vietą, po 32 vietos pernai.
Pirmąją vietą pagal sąlygas verslui Pasaulio bankas reitinge skyrė Naujajai Zelandijai, po jos rikiuojasi Singapūras ir Danija – trejetukas per metus nepasikeitė. Pozicijomis su Honkongu (penkta vieta) per metus apsikeitė Pietų Korėja, kuri buvo ketvirta. Toliau rikiavosi Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Gruzija, o dešimtuką pabaigia Švedija.
2017-aisiais metais Lietuva „Doing Business“ reitinge užėmė 21 vietą. Prieš metus Lietuvos reitingą pakylėjo tai, kad įsivesti elektrą verslui tapo paprasčiau – įvestas laiko limitas, per kurį elektra turi būti įvesta, sumažinti prisijungimo prie tinklo mokesčiai.
Vilnius Šapoka: esame patikimi ir turime ambicijų
„Spartus šalies stiebimasis aukštyn – džiugi žinia Lietuvai, tačiau už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir, svarbiausia, priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai.“, – pranešime žiniasklaidai sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot jo, konkretūs pasiūlymai jau pateikti Seimui su šiųmečiu biudžeto projektu ir, jei bus priimti, sustiprins Lietuvos konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu
Teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių mokėjimo srityje (šuolis iš 27 į 18 vietą), pasak V.Šapokos, rodo, kad pastangos mokesčių mokėtojams paprastinti ir lengvinti mokesčių sumokėjimą, o kartu ir didinti pajamų apskaitymą efektyvios.
Lietuvos pažanga diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę, Pasaulio banko vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.
Ūkio ministerija pastebi, kad smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje Pasaulio bankas pripažino vieną esminę reformą – Lietuva padidino įmonių skaidrumą.
„Priėmus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimus, nuo 2017 m. sausio 1 d. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės metiniame pranešime privalo atskleisti informaciją apie vadovo, valdybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas ir apie pagrindinę jų darbovietę. Šis pakeitimas ne tik pagerina „Doing Business“ smulkiųjų investuotojų apsaugos rodiklį, bet kartu užtikrina didesnį įmonių valdymo skaidrumą, užkerta kelią vadovo, valdybos narių interesų konfliktams“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
„Investuok Lietuvoje“: tikslas turėtų būti dešimtukas
„Investuok Lietuvoje“ tikina, kad galimas investicijų vietoves svarstančios užsienio bendrovės vadinamuosius „ilguosius sąrašus“ paprastai sudaro pagal tarptautinius reitingus ir „Doing Business“ yra vienas pagrindinių.
„Dėl to ženklus Lietuvos kilimas šių metų reitinge turėtų padidinti Lietuvos galimybes atsidurti keliasdešimties valstybių sąrašuose, iš kurių renkasi konkreti įmonė. Be to, Lietuva yra vienintelė valstybė Vidurio ir Rytų Europos regione, kuri „Doing Business 2018“ reitinge pakilo“, – sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Anot jo, visos kitos valstybės krito ir tik Estija išlaikė praėjusių metų pozicijas. Tai suteikia Lietuvai konkurencinį pranašumą prieš kitas regiono valstybes. Juolab, kad Lietuva dėl TUI projektų paprastai konkuruoja ne su Latvija ir Estija, bet su Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitomis regiono valstybėmis.
„Reitingo sudarytojai teigiamai įvertino Lietuvos įvykdytas reformas statybų leidimų ir prisijungimo prie elektros tinklų. Tai geras ženklas potencialiems ir užsienio investuotojams, svarstantiems statyti gamyklas, ir Lietuvai, siekiančiai į šalies regionus pritraukti daugiau gamybos investicijų
Tačiau, anot M.Katino, tenka pripažinti, kad Lietuvą reitinge iškelia kelios sėkmingos reformos ir keli rodikliai, kuriuose Lietuva tradiciškai yra pasaulinė lyderė: nuosavybės registravimas (3 vieta pasaulyje) ir sutarčių vykdymas (4 vieta pasaulyje). Pagal kitus rodiklius Lietuva yra reitingo vidutiniokė.
„Mažoms ekonomikoms nepakanka būti vidutiniokėms ir reikia siekti geresnių rezultatų visose srityse“, – sako M.Katinas.
Žilvinas Šilėnas: dar yra ką nuveikti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas patikina, kad kurti ir vystyti verslą Lietuvoje tapo lengviau.
„Rezultatai rodo, kad valdžia, išsikėlusi tikslą pagerinti padėtį konkrečioje srityje, tą padaryti gali. Sėkmės receptas yra tai, kad tikslą pakilti reitinge kėlė ir nekvestionavo jau kelios vyriausybės iš eilės. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas įvertino pakeitimus, padarytus prisijungimo prie elektros tinklų ir statybos leidimų srityse. Tai yra geriausia reklama Lietuvai, nes šį indeksą stebi didžiausi pasaulio investuotojai rinkdamiesi šalį, kurioje investuoti”, –sako Ž.Šilėnas.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, svarbu nesustoti vietoje. Kad Lietuva realiai taptų palankia vieta kurti verslą, nuveikti dar yra daug ką.
„Pažvelkime kritiškai. Mokesčių srityje Lietuva iš 27 vietos pakilo į 18-ą. Bet mokesčiai nesumažėjo, tiesiog juos sumokėti užtrunka trumpiau. Prisijungimas prie elektros tinklų realiai sumažėjo tik viena procedūra, o pats prisijungimas vis dar užtrunka 85 dienas. Statybos leidimų išdavimo srityje procedūrų sumažėjo nuo 13 iki 12, tačiau vidutiniškai statybos leidimo išdavimas užtrunka nebe 103, o „tik” 75 dienas. Puiku. Bet, pavyzdžiui, danai šiuos reikalus tvarko dar greičiau: elektrą prijungia per 38 dienas, statybos leidimą išduoda per 64”, – teigia Ž. Šilėnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Pasaulio bankas, nors kasmet renka duomenis, į bendrą indeksą netraukia darbo santykių. Dėl to naujasis darbo kodeksas niekaip šiame indekse neatsispindi.
„Lietuva nėra vidutinė Vakarų Europos valstybė, todėl neužtenka būti vidutinioke. Esame maža, nelabai turtinga rinka, su vis mažėjančių darbuotojų ir vartotojų skaičiumi. Norint pritraukti investicijų, Lietuvai reikia būti geriausia”, – teigia Ž. Šilėnas.
Jis siūlytų mažinti mokesčius dirbantiems, neapmokestinti investicijų, atpiginti elektrą ir dujas įmonėms, nuosekliai mažinti ribojimus kūrybai, verslo plėtrai ar naujo verslo pradžiai.
