„Esame pasiruošę lėšas pradėti investuoti iškart. Dar liepos mėnesio pradžioje įsakymu patvirtinau taisykles, kuriomis nustatoma projektų atrankos, sprendimų dėl jų finansavimo priėmimo ir projektų įgyvendinimo tvarka. Taigi, buvo laiko su jomis susipažinti, atlikti paruošiamuosius darbus projektams parengti. Taisyklės numato, kad projektų atrankos kriterijai turi būti suderinti su socialiniais ir ekonominiais partneriais, taip užtikrinant skaidrumą ir lėšų panaudojimo tikslingumą“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dar iki šių metų pabaigos numatoma lėšas nukreipti skaitmeninimo ir inovacijų kryptims. Energetikos ministerija šias lėšas planuoja skirti 200 MW energijos kaupimo įrenginių įrengimui, investicijas nukreipiant kaip avansinį mokėjimą baterijos tiekėjui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) lėšas planuoja skirti valstybės IT valdymo pertvarkai. Už jas numatytas 40-ies (iš 325) Valstybės biudžetinių įstaigų pasenusios ir saugumo reikalavimų neatitinkančios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros perkėlimas į centralizuotai valdomą debesijos IRT infrastruktūrą. Paslaugų ir įrangos pirkimo procedūros vykdomos konkurso būdu, sudarant sąlygas dalyvauti visiems rinkos dalyviams.
Taip pat EIMIN lėšos bus skiriamos inovacijų reformai – Inovacijų skatinimo fondo veiklos išplėtimui. Fondo tikslas – didinti verslo, ypač – startuolių, prieigą prie kapitalo. Fondo priemonėmis bus siekiama skatinti investicijas į naujos sumaniosios specializacijos kryptis – į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacinę veiklą.
„Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir sutelktos politinės valios jį įgyvendinant. Plano rėmuose bus finansuojamos kompleksinės struktūrinės reformos ir sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį ir konkurencingumą užtikrinantys iššūkiai, susiję, visų pirma, su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija.
Džiaugiuosi, jog rengiant planą buvo pradėta nuo šalies problemų analizės ir jų sprendimo būdų išgryninimo ir nebuvo nueita lengviausiu – pinigų įsisavinimo keliu, koncentruojantis į išlaidas išimtinai infrastruktūrai. Toks požiūris leidžia užtikrinti, kad resursai bus panaudoti racionaliai, užtikrinant pozityvų ilgalaikį poveikį ir šalies ekonomikai“, – pažymėjo G.Skaistė.
Numatoma, kad 2022 m. reformoms ir investicijoms iš EGADP lėšų bus skirti 339 mln. eurų, o per 2023–2024 m. planuojamas investicijų iš šio instrumento pikas, kadangi planuojama į ekonomiką įlieti daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų. Paskutiniais EGADP lėšų tinkamumo laikotarpio metais – 2025 ir 2026 m. – bus investuoti likusieji 600,1 mln. eurų.
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Šio plano reformos ir investicijos įgyvendins 2019 ir 2020 m. ES Semestro metu Lietuvai iškeltas Tarybos rekomendacijas. Visa plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas šių metų liepos 28 dieną.
