Šalis Europos Komisijai pateiktame plane nenumatė tinkamų atskaitingumo saugiklių leidžiant Europos Sąjungos lėšas, teigiama „Open Procurement EU Coalition“, vienijančios stebėsenos organizacijas Europos Sąjungoje, paskelbtame 22 valstybių nacionalinių planų vertinime.
Lietuva surinko vieną tašką iš šešių galimų (16 proc. iš 100) už įsipareigojimą viešinti informaciją apie plano vykdymą. Geriausiai įvertintos šalys – Švedija ir Rumunija – jos surinko po keturis taškus.
„Šis vertinimas ir neseniai nuskambėję skandalai dėl paramos skirstymo yra dar vienas priminimas, jog turime pasitempti ir jau dabar susitarti, kaip užtikrinsime skaidrų ir pamatuotą paramos panaudojimą. Lietuvos ir ES parama turi būti skirstoma pagal aukščiausius skaidrumo standartus“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Prasčiau už Lietuvą atrodo septynios šalys: Austrija, Danija, Kroatija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vokietija. Jos nenumatė jokių atskaitingumo rodiklių savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.
Pasak pranešimo, atsižvelgus į vertinimo rezultatus, Lietuva yra raginama įsipareigoti reguliariai ir atvirų duomenų formatu skelbti duomenis apie viešuosius pirkimus, vykdomus iš EGADP paramos lėšų, taip pat numatyti ir skelbti aiškius kriterijus, pagal kuriuos skirstoma parama.
Šalis taip pat raginama skelbti informaciją apie galutinius lėšų gavėjus, skelbti informaciją apie EGADP paramos lėšų skyrimą ir panaudojimą vienoje svetainėje, o kartu skelbti audito ataskaitas ir ataskaitas, teikiamas Europos Komisijai.
Švedija, gavusi vieną iš geriausių įvertinimų, yra įsipareigojusi viešinti audito ataskaitas ir ataskaitas, teikiamas Europos Komisijai. Kipras ir Rumunija numatė apie panaudotas lėšas skelbti atvirų duomenų formatu.
Tai yra pirmoji „Open Procurement EU Coalition”, kuriai priklauso ir „Transparency International” Lietuvos skyrius, apžvalga. Koalicijos tikslas yra skatinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų viešųjų pirkimų įgyvendinimą.
Europos Sąjunga pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui sušvelninti ES šalims skirs iki 672,5 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvai turėtų atitekti 2,2 mlrd. eurų.
