Lietuvoje ji jaučiasi nereikalinga ir bijo, kad jos gali laukti deportacija. Juolab kad tai yra gana įprasta – vien šiemet panaikinta 70 leidimų gyventi ir 86 nacionalinės vizos, kurios buvo išduotos studentams.
Migracijos departamentas skundžiasi darbo jėgos trūkumu, tuo metu ilgas ir skausmingas dokumentų tvarkymas užsienio studentus atgraso nuo mokymosi Lietuvoje.
„Jie neturi jausmų“
Metams į Lietuvą atvykusi mergina iš Honkongo atskleisti savo vardo ir pavardės nenorėjo – bijo, kad vizos Migracijos departamentas jai gali ir visai neduoti. Mat iki šiol nepriėmė net jos dokumentų, nors Migracijos valdyboje sostinės Naugarduko gatvėje, kuris vėliau prašymus perduoda Migracijos departamentui, jau buvo keturis kartus, bet nieko taip ir nepešė.
Studentė gali Lietuvoje gyventi iki lapkričio 28 dienos – jeigu Migracijos departamentas neišduos jai vizos iki to laiko, gali tekti grįžti atgal į Honkongą.
Mergina jau netekusi vilties – kaskart po vizito Migracijos valdyboje lieka tik dar labiau sutrikusi ir nebežino, kurie jos dokumentai yra tinkami, o kurie – ne.
Pirmą kartą mergina į Migracijos valdybą nuvažiavo vos tik atvykusi į Lietuvą – sužinojo, kad be išankstinio užsirašymo dokumentų priduoti negalės, todėl pirmą sykį išėjo nieko nepešusi.
Antrą kartą jau buvo susitarusi, tačiau konsultantė vėlavo maždaug 15 minučių.
„Ji pasakė, kad mano dokumentai yra tvarkingi, išskyrus asmens draudimą. Todėl aš už 100 eurų nusipirkau papildomą draudimą. Grįžau su juo po keliolikos minučių, dirbo jau kita moteris, todėl turėjau laukti už durų, kol ji galės mane priimti. Laukiau nuo pirmos iki ketvirtos valandos, kol užsidarė biuras. Prieš pat uždarymą man darbuotoja pasakė, kad mano dokumentų nebepriims. Bandžiau paklausti, kodėl ji vertė mane laukti, bet ji ignoravo mano klausimus, ir tik kartojo, kad mano dokumentų nebepriims“, – studentė pasakojo, kad jautėsi kvailinama.
„Susitikimui yra skirtas pusvalandis. Mačiau žmonių, kurie reikalus susitvarko per 5 minutes. Vadinasi, galima būtų per likusias 25 minutes atsakinėti į kitų žmonių klausimus“, – svarstė mergina.
Liepė atsinešti 2 tūkst. eurų grynais
Antrą sykį mergina ir vėl nieko nepešė. Bet, nusipirkusi naują draudimą, manė, kad visi jos dokumentai jau yra tvarkingi. Tačiau, atėjusios į Migracijos valdybą trečią kartą, studentės ir vėl laukė staigmena.
Ji angliškai kalbėjo labai prastai, pasikvietė kitą kolegą, kuris taip pat pasakė, kad banko išrašas nėra tinkamas, ir liepė grynaisiais atsinešti 2 tūkst. eurų, – pasakojo studentė.
„Trečioji darbuotoja, su kuria susitikau, angliškai pasakė „aš pasakiau, kad nemoku angliškai, lauk už durų“. Laukiau maždaug pusvalandį, ji mane pasikvietė į vidų. Draudimą aš jau buvau susitvarkiusi, todėl dabar visi mano dokumentai buvo tvarkingi, tačiau naujai konsultantei nebetiko banko išrašas, ant kurio, beje, jos kolegė jau buvo padėjusi savo antspaudą. Ji angliškai kalbėjo labai prastai, pasikvietė kitą kolegą, kuris taip pat pasakė, kad banko išrašas nėra tinkamas, ir liepė grynaisiais atsinešti 2 tūkst. eurų“, – 15min pasakojo jauna mergina.
Visi studentai turi įrodyti, kad turi pakankamai pinigų pragyvenimui Lietuvoje. Mergina turėjo pateikti banko dokumentą, patvirtinantį, kad ji savo sąskaitoje turi bent 2 tūkst. eurų. Tačiau dokumento Migracijos valdyba nepriėmė – esą netinkamas.
Lietuvoje sąskaitą jai, kaip užsienio pilietei, atsidaryti yra labai brangu – kainuoja apie 200-300 eurų. Mergina, pinigus laikanti Honkongo banke, Lietuvoje juos gali išsigryninti ir parodyti migracijos pareigūnams. Bėda tik, kad vėliau atgal į sąskaitą įnešti jų nebegalės, todėl teks nesaugiai laikyti kojinėje.
Viena darbuotoja, beje, liepė dokumentus merginai išversti į lietuvių kalbą, tačiau to, pasirodo, daryti nereikia. Mergina, nuolat klaidinama angliškai nemokančių arba atsisakančių kalbėti darbuotojų, ketvirtą kartą eidama į valdybą pasikvietė jau pažįstamą lietuvį ir iki galo išsiaiškino, kokių dokumentų jai reikia, kad galėtų pagaliau gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Susidaro įspūdis, kad jie moka angliškai, tačiau galbūt ne itin gerai, ir todėl vengia kalbėti“, – vieną kartą honkongietei darbuotoja atspausdino sąrašą dokumentų, kuriuos reikia pristatyti į valdybą. Tačiau jis buvo lietuviškas, ir mergina, paprašiusi išversti, tik išgirdo: „Paprašyk savo draugų lietuvių, kad tau išverstų.“
Į valdybą jai teks grįžti dar mažiausiai vieną kartą – dabar jau ne tik su šūsnimi dokumentų, bet ir šūsnimi grynųjų.
Ją globojantis studijų koordinatorius tikino, kad tai nėra vienkartinis atvejis, ir nemažai iš trečiųjų šalių atvykusių studentų susiduria su panašiomis kliūtimis ir retai iš pirmo karto jiems pavyksta pateikti dokumentus. Kai kurie jų, beje, būna ir deportuojami.
„Visos kalba angliškai“
„Visos pareigūnės, kurios priima prašymus vizoms gauti, kalba angliškai“, – 15min aiškino Ramūnas Matonis, Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas.
2016 m. panaikinti 75 leidimai gyventi ir 229 nacionalinės vizos, 2017 m. iki šios dienos panaikinta 70 leidimų gyventi ir 86 nacionalinės vizos, išduotos studentams.
„Lietuvoje prašymai vizoms priimami 4 vietose: Migracijos departamente ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos policijos migracijos tarnybose. Priėmusios prašymus juos persiunčia mums, Migracijos departamentui, ir mes priimame sprendimą, išduoti ar neišduoti vizą“, – procedūrą 15min aiškino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Ji 15min pateikė ir skaičius, kiek vizų ir leidimų gyventi kasmet yra panaikinama studentams. 2016 m. panaikinti 75 leidimai gyventi ir 229 nacionalinės vizos, 2017 m. iki šios dienos panaikinta 70 leidimų gyventi ir 86 nacionalinės vizos, išduotos studentams.
Kodėl gali būti neišduodamos nacionalinės vizos?
E.Guzinskaitė pasakojo, kad išimtiniais atvejais iš studento gali būti paprašoma parodyti ir grynuosius pinigus.
„Studentai patys pasirenka, kokiu būdu jie įrodys, jog turi pakankamai lėšų. Jie gali pateikti išrašą iš banko sąskaitos ar pateikti dokumentą, patvirtinantį, jog studentas gauna stipendiją. Atskirais atvejais, jeigu studentai turi tik grynųjų pinigų, migracijos tarnautojai gali įskaityti tuos grynuosius kaip pakankamų lėšų įrodymą“, – aiškino ji.
Mėnesiui studentas turi turėti mažiausiai pusę Lietuvoje galiojančios minimalios mėnesio algos, taigi apie 190 eurų.
Jeigu lėšų jis turi nepakankamai, vizos gali ir negauti. Viza taip pat neišduodama studentams, kurie kelia grėsmę vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, klastoja dokumentus, yra pagrindas manyti, kad jis yra „padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą“.
Taip pat viza gali būti neišduodama tiems, kurie „veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę.“
Taip pat viza gali būti neišduodama tiems, kurie „veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę.“
„Dokumentus priima ne iš pirmo karto“
Eigirdas Sarkanas, Lietuvos studentų sąjungos vadovas, 15min pasakojo ne iš vieno studento girdėjęs, kad dokumentus Migracijos valdyboje ar departamente priima ne iš pirmo karto. Negana to, dokumentų pateikimas ir pratęsimas yra gana brangus.
„Leidimą gyventi reikia kas metus pratęsti, jeigu studentas atvyksta čia 4-5 metams. O tai kainuoja 100 eurų kasmet. Mano nuomone, ta suma yra gerokai per didelė. O jeigu jam dar reikia skubiai dokumentus pasidaryti, kaina kyla. Mūsų studijų prieinamumas yra nelankstus, nepatrauklus“, – 15min pasakojo naujasis Studentų sąjungos vadovas.
„Vos tik užsukus į kurią nors Lietuvos instituciją, susikalbėti anglų kalba yra labai sudėtinga. Ta kompetencijos stoka tikrai yra. Kaimynai lenkai, tie patys latviai studijų klausimu yra kur kas lankstesni“, – pridūrė jis.
