„Sodros“ duomenimis, 2010 metais pensijų socialiniam draudimui skirta 7,7 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad vienas dirbantysis vien pensijų gavėjams išlaikyti per metus mokesčių pavidalu skyrė daugiau nei 7 tūkst. Lt.
Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, be ES lėšų, sudarė 17,9 mlrd. Lt, dar 10,5 mlrd. Lt pajamų gavo „Sodra“. Iš viso valstybė į valstybės ir „Sodros“ biudžetus bendrai surinko 28,4 mlrd. Lt pajamų. 7,7 mlrd. Lt, skiriamų pensijų socialiniam draudimui, nuo 28,4 mlrd. Lt sudaro 27 proc. arba daugiau nei ketvirtadalį.
„Kad Lietuva patenka tarp dosniausių šalių savo pensininkams, skamba ironiškai, nes visi puikiai žinome, kad didelė dalis pensininkų iš valstybės gaunamų lėšų sunkiai pragyvena“, – teigia projekto autorius Vaidotas Rūkas. „Tačiau ketvirtadalis biudžeto – daug tai ar mažai? Kokia dalis pensijoms yra teisinga, o kokia turi būti skirta švietimui, policijai, keliams, kultūrai, socialinei ir sveikatos apsaugai, kuria taip pat naudojasi pensininkai?“ – klausia V.Rūkas.
Daugiau nei lietuviai pensijoms skiria į didelę duobę patekę italai ir graikai – arti 30 proc. nuo biudžeto pajamų, panašiai tiek – portugalai ir prancūzai. Tuo metu skandinavų valstybės, garsėjančios efektyviai veikiančiomis socialinės apsaugos sistemomis, pensijoms skiria žymiai mažesnę biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Švedija ir Suomija – 15-17 proc., Danija, Norvegija – 9-11 proc., šveicarai – apie 18 proc.
„Kodėl skandinavų pensijos tokios didelės, o Lietuvoje – tokios mažos? Pirmiausia, minėtose valstybėse yra stiprūs pensijų fondai ar kitos privačios kaupimo priemonės, kurios sudaro iki pusės pensijų dydžio. Lietuvoje gi pirmiausia buvo nurėžtos įmokos į pensijų fondus, o dabar Seime pasigirsta siūlymų ir visai jas sustabdyti Nesinorėtų, jog dėl artėjančių rinkimų augantis populizmas ir reitingų vaikymasis Lietuvai brangiai atsieitų priėmus neracionalius sprendimus“, – teigia V. Rūkas.
Skandinavija nuo Lietuvos smarkiai skiriasi ir šešėlinės ekonomikos dydžiu. Viešai.lt duomenimis, jei Lietuvoje nebūtų „vokelių“, pensijos iš karto galėtų didėti 200 Lt. Ir tai tik kalbant apie įmokas „Sodrai“ be gyventojų pajamų mokesčio. Anot V.Rūko, vienas pagrindinių gyventojų motyvų toleruoti „vokelius“ – mokesčių sąnaudos. Tačiau šiuo metu valdžia kaip tik siūlo didinti mokesčius, ypač didžiausias pajamas gaunantiems darbuotojams. Vargu ar tai sumažins „šešėlį“ ir paskatins grįžti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šiuo metu pusę gyventojų pajamų mokesčių sumoka vos 15 proc. dirbančiųjų. Netekus net nedidelės dalies šių žmonių, biudžetui tai kainuotų šimtus milijonų.
Valstybės pajamų dalis, skiriama pensijoms, Lietuvoje apskaičiuota į šias išlaidas įtraukus ir invalidumo pensijas. Joms pernai skirta suma siekė 1,7 mlrd. litų. Atmetus šią sumą, procentas, skiriamas pensijoms, šiek tiek sumažėja – iki 21 proc. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuva patenka tarp daugiausiai pensininkų, gaunančių invalidumo pensijas, turinčių valstybių Europoje, taip prisiduriančių prie menkos pensijos.
