Pasaulyje geriausiai žinomos trys didžiosios kreditų reitingų agentūros – „S&P“, „Moody's“ ir „Fitch“.
Tačiau Toronte, Kanadoje, įsikūrusi DBRS, kuri yra ketvirta pagal dydį, nuo 2017-ųjų metų Lietuvai skiria daug dėmesio – du kartus per metus vertina perspektyvas ir atnaujina kredito reitingą.
Šiuo metu Lietuvai DBRS nustačiusi investicinio lygmens, tačiau ne itin aukštą kredito reitingą – A (žemas). Jis reiškia, kad valstybė yra patikima skolininkė, galinti padengti įsipareigojimus, tačiau gali būti pažeidžiama ir ne tokia patikima, kaip pvz., AA ar AAA reitingo, kuriuos turi išsivysčiusios valstybės.
15min pasidomėjo, kaip DBRS agentūra vertina Lietuvos ekonomiką ir čia vykstančius procesus.
Įžvalgomis pasidalino N.James, kuri yra DBRS vyriausioji Lietuvos analitikė, taip pat bendrai vadovauja Pasaulio valstybių kredito reitingų nustatymo grupei.
– Kodėl DBRS skiria didelį dėmesį Lietuvai, jos ekonomikai, reitingams?
– Lietuva yra didžiausia valstybė tarp Baltijos šalių, vertinant ekonomikos dydį ir populiaciją. Taip pat ji atstovauja didžiausią regioninę viešosios skolos rinką, kadangi vyriausybės skolos 2018 m. lapkričio pabaigoje sudarė 14,9 milijardo eurų. Iš jų 9,3 mlrd. eurų priklauso užsienio finansų institucijoms, o dar 1,7 mlrd. eurų – tarptautinėms organizacijoms.
Lietuva taip pat yra turtingiausia valstybė iš visų trijų šalių, vertinant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiuojamą BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą.
Lietuvoje vienam gyventojui teko 34.829 JAV dolerio, palyginus su 33.553 dolerio Estijoje ir 29.488 dolerio Latvijoje. Tai taip pat daugiau nei Lenkijoje, kur BVP gyventojui sudarė 32.647 dolerius.
– Kiek Lietuva įdomi užsienio investuotojams, kreditoriams? Kokį potencialą čia įžvelgiate?
– DBRS pastebi, kad Lietuva gerina savo pozicijas Pasaulio banko „Doing Business“ (verslo sąlygų) reitinge, ir dabar užima 14-ą vietą iš 190 pozicijų. Efektyvumas plėtojant verslą investuotojams yra labai svarbus.
Viešojo sektoriaus pagrindai taip pat gerėja, o tai suteikia gerą foną privataus sektoriaus verslo aktyvumui. Lietuva yra didelė rinka su pakankamai išskaidyta ekonomikos struktūra, į kurią galima investuoti. Lietuvos geografinė pozicija taip pat įdomi investuotojams su prekybos keliais į pagrindines eksporto/importo partneres – Rusiją, Vokietiją, Lenkiją, Latviją.
– Ar yra būdų, kaip Lietuva dar galėtų pagerinti savo kredito reitingą? Savo apžvalgoje DBRS mini, kad reitingai galėtų būti sumažinti, jei sugrįžtų reikšmingi makroekonominiai disbalansai, jei juos lydėtų sparti kredito plėtra ar santaupų mažėjimas privačiame sektoriuje, taip pat, bet kokia struktūrinio fiskalinio balanso erozija, kuri pablogintų skolų dinamiką. Ar yra kokių ženklų, kad taip galėtų atsitikti?
– DBRS nustatė stabilią perspektyvą Lietuvos reitingams. Lietuva turi vieną iš mažiausių skolos naštą tarp ES valstybių. Bendras Vyriausybės skolos santykis, tikimasi, sumažėjo iki 34 proc. BVP pernai (2017 m. buvo 39,4 proc.), o tai yra mažiau nei per pusę, lyginant su ES vidurkiais.
Aiškių makroekonominių disbalansų nebuvimas sušvelnina Lietuvos jautrumą išoriniams pokyčiams – tai kyla dėl Lietuvos mažo ekonomikos dydžio ir prekybos atvirumo.
Faktoriai, kurie nulemtų teigiamus kredito reitingo pokyčius: (1) tęstinės geros tendencijos pritraukiant investicijas ir produktyvumo augimas, arba (2) tęstinė patikima fiskalinė politika ir viešosios skolos valdymas. Iš Lietuvos tikimasi patikimo fiskalinio ir valstybės skolos valdymo.
Mūsų kita kredito reitingo peržiūra Lietuvai numatyta 2019 m. liepos 12 dieną.
–Ar Lietuva padarė viską, kad pasiektų savo ekonominį potencialą? Kokiose srityse galėtume patobulėti?
– Pažanga įgyvendinant reformų darbotvarkę padrąsina, o būsimos struktūrinės priemonės gali mažinti pajamų nelygybę, skatinti tolesnius našumo pagerinimus, padidinti žemą investicijų lygį ir toliau spręsti mažėjančios ir senėjančios visuomenės, neformalios ekonomikos (šešėlio) keliamus iššūkius.
Dabartinis politinio dėmesio sutelkimas į išlaidų didinimą, siekiant mažinti skurdą ir mažinti nelygybę, į mokesčių iniciatyvas verslumui ir inovacijai, į sveikatos apsaugos gerinimą, į gynybos išlaidų didinimą iki 2 proc. BVP, siekiant atitikti įsipareigojimus NATO, atrodo, yra skirtas šalies iššūkiams spęsti, nekeliant pavojaus fiskalinei drausmei.
– Apžvalgoje akcentavote augančių atlyginimų keliamus iššūkius. Kaip Lietuva galėtų išlaikyti savo konkurencingumą augant atlyginimams ir išlaidoms?
– Atlyginimai sparčiai didėja dėl auginamo minimalaus darbo užmokesčio kėlimo ir darbo jėgos trūkumo.
Migracijos balansas gerėja, ir tai padeda. Priemonės, skirtos paremti įsitraukimą į darbo rinką, padeda įlieti papildomos geros darbo jėgos ir padidinti ekonomikos potencialą. Efektyvus reguliavimas, patikima infrastruktūra ir patikimas valdymas – viskas yra naudinga gerinant šalies konkurencingumą.
– Kaip atrodo Lietuva, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis – ar ji patraukli investicijoms? Kaip galėtume konkuruoti su didesnėmis ir taip pat labiau išsivysčiusiomis ekonomikomis?
– Lietuva yra didžiausia Baltijos šalių rinka ir ji auga svaiginančiu tempu. Prognozuojame, kad artimiausiais metais ji taps tik dar turtingesnė, vertinant BVP rodiklį, tenkantį vienam asmeniui.
BVP augimo tempas, lenkiantis daugelį išsivysčiusių ekonomikų, ir apdairumas tvarkant viešuosius finansus, kartu su tebesitęsiančiais pasiekimais sprendžiant šaliai aktualius iššūkius, turėtų pagerinti konkurencingumą.
Bus svarbu pasiekti konkurencingumą ir kainomis, ir ne tik kainomis, gaminti didesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas.
– Kodėl fiskalinis perteklius Lietuvai yra toks svarbus? Yra dvi stovyklų pusės: vieni sako, kad turėtume prisiimti daugiau rizikos ir agresyviau įgyvendinti reformas, tuo tarpu kita pusė ragina būti konservatyviais ir kaupti finansinius rezervus. Koks DBRS požiūris – kokia strategija šiuo metu geriausia?
– Žvelgiant iš reitingų perspektyvos, pasaulyje maža ir atvira ekonomika, tokia kaip Lietuva, yra pažeidžiama neigiamų išorės ekonominių ir finansinių tendencijų, tą ir matėme per finansų krizę.
Todėl pastangos išlaikyti mažą skolos mokėjimo naštą labai padeda – krizės laikotarpiu atsirastų lankstumas ir galimybė didinti išlaidas.
Balansas tarp skirtingų iždo politikos priemonių yra Vyriausybės kompetencija. Tačiau, ką mes galime pasakyti – DBRS, nustatydama reitingus, vertina, kokį poveikį vidutinio laikotarpio augimui darytų ekspansyvi fiskalinė politika, kartu vertiname kartu su bendrą įsipareigojimą laikytis iždo drausmės.
– Atkreipėte dėmesį į tai, kad Lietuva šiemet rinks naują prezidentą, taip pat rengiami rinkimai į savivaldybių tarybas, merus. Ar užsienio investuotojai tai priima kaip riziką? Kodėl?
– Investuotojams politinis stabilumas pagrindinėse srityse, tokiose kaip mokesčiai, infrastruktūros ir projektų finansavimas, yra svarbus, kad jie galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Kompanijoms tose vietovėse, kur rengiami vietiniai rinkimai, turi atsižvelgti – gali būti priimtų politinių sprendimų, kurie jas paveiks tiesiogiai.
Lietuvos prezidento rinkimai kelia iššūkį – yra rizika, kad nutrūks tęstinumas, kuris nuo 2009 m. buvo užtikrinamas Dalios Grybauskaitės komandos. D.Grybauskaitės kadencija buvo itin sudėtingu periodu, tiek ekonomiškai, tiek geopolitiškai.
– Kas dabar mus turėtų neraminti labiausiai – ar tai išorinės rizikos? Kur Lietuva turėtų teikti didžiausią dėmesį, ir kaip turėtų suvaldyti šias rizikas?
– Išoriniai priešpriešiniai vėjai, kylantys iš lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo, yra iššūkis ir gali sumažinti prekybą bei investicijas. Kitos rizikos ateina iš bankinio sektoriaus. Faktas, kad didžioji dalis Lietuvos bankinio sektoriaus yra užsienio kapitalo, todėl, patronuojančių bankų pažeidžiamumas yra nuolatinė rizika.
Tačiau finansų sektorius šiuo metu yra gerai kapitalizuotas ir itin likvidus. Be to, privataus sektoriaus skolos yra gana žemos. Lietuvai yra svarbu užtikrinti šalies socialinius ir kitus plėtros poreikius, išlaikant patikimą ekonominį ir fiskalinį karkasą, kad apsisaugotų nuo potencialaus neigiamo poveikio iš išorės.
– „Brexit“: kiek tikėtinas scenarijus be susitarimo ir kaip tai paveiktų Lietuvą? Koks scenarijus būtų palankiausias, DBRS nuomone?
- Jungtinėje Karalystėje (JK) nėra parlamentinės daugumos, kuri palaikytų „Brexit“ be susitarimo, ir vis tiek yra galimybė, kad susitarimas bus pasiektas paskutinę minutę.
JK importuoja 674 milijonų svarų sterlingų (767 mln. Eur) vertės prekių ir paslaugų iš Lietuvos, o eksportuoja – už 462 mln. svarų (526 mln. Eur). Tarp importuojamų prekių: baldai, trąšos, plastiko gaminiai, apranga, metalų rūdos ir laužas. JK eksportuoja naftos produktus, biuro įrangą, tekstilę, specializuotą įrangą. Scenarijus be susitarimo galėtų laikinai sutrikdyti prekybą.
Lietuvos populiacija pastaruoju metu patyrė kritimo tendenciją, tačiau artimiausiu metu jūsų ekonomikai gali pasitarnauti gerėjantis imigracijos srautas atgal į Lietuvą. JK pastaraisiais metais buvo pagrindinė kryptis emigrantams iš Lietuvos, todėl tikėtina, kad „Brexit“ šiuo atžvilgiu gali būti labai svarbus.
– Lietuvoje kyla nerimo, kad nauji finansinių technologijų žaidėjai, kurie rinkoje yra labai aktyvus, kelia riziką. Pavyzdžiui, startuolis „Revolut“ čia gavo bankinę licenciją, bet tuojau pat pasirodė kritikos, kad tai gali kelti riziką šalies finansų sektoriui ar finansų sistemai. Ar pagrįstos tokios baimės?
– Patikima Lietuvos banko ir Europos centrinio banko priežiūra turėtų sumažinti rizikas finansiniam stabilumui.
– Ačiū už atsakymus.
Kredito reitingų agentūra DBRS pirmąkart Lietuvos reitingą nustatė 2017 metų liepą. Panašiu metu pirmąkart nustatyti kredito reitingai ir Latvijai bei Estijai. 2017 m. pabaigoje DBRS kredito reitingais padengė visas euro zonos nares.
DBRS skiria dėmesį Lietuvos ekonomikos ir fiskalinėms tendencijoms, kaip integraliai euro zonos daliai ir didžiausiai valstybei tarp Baltijos šalių. DBRS Lietuvos kredito reitingus peržiūrės du kartus per metus.
2019 m. kredito reitingas jau buvo paskelbtas sausio 11 d., o kitas peržiūrėjimas numatytas liepą. Nuo tada, kai reitingas nustatytas pirmą kartą, DBRS patvirtino ilgalaikį „A (žemas)“ (A low) kredito reitingą su stabilia perspektyva, ir šis reitingas keičiamas nebuvo.