Tai – vienas iš nedaugelio atvejų, kai darbo santykius numatantis dokumentas galėjo lemti ir politinę situaciją šalyje – dalis rinkėjų neatleido socialdemokratams už „prastumtą“ Kodeksą, pašlijo valdančiųjų santykiai su prezidente, kai šios veto Seimas rudenį atmetė.
Lėmė ir įvaizdis
Nors už naująjį Kodeksą stojo ne tik valdantieji, bet ir žinomi ekonomistai, mokslininkai, darbdaviai, verslo asociacijos, tačiau parengtas naujasis Darbo kodeksas taip ir neatsikratė prasto įvaizdžio ir nuostatos, kad jis yra naudingesnis darbdaviui, o ne darbuotojui.
Tačiau jo ištakos kilo dar 2015 m. pabaigoje. Tuometinė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė prognozavo, kad rengiamas Kodeksas įsigalios nuo 2017 m., o kai kurios nuostatos gal net ir anksčiau.
Tačiau, ko gero, nei ji, nei Kodekso rengėjai nenumanė, su kokiu pasipriešinimu Lietuvoje bus sutiktas naujus darbo santykius numatantis Kodeksas.
Labiausiai matomi – tie patys žmonės
Verslo organizacijos, valdantieji vieningai tvirtino, kad senasis, dar sovietmečiu rengtas Kodeksas neatitinka šių dienų realijų, ypač aktyviai agitavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
Iš kitos pusės labiausiai visus metus buvo girdimas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos lyderis Artūras Černiauskas.
Darbo kodekso nuostatas ėmėsi kurti mokslininkų grupė. Vienas jų – Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis. Kaip vėliau rašyta žiniasklaidoje, Darbo kodekso, o kartu ir socialinio modelio rengėjams iš viso buvo sumokėta apie 1 milijonas eurų. Jų padarytą darbą vertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Nesutarimai iškart išryškėjo
Tačiau jau nuo pat diskusijų pradžios ryškėjo ideologinis konfliktas tarp Kodekso gynėjų ir kritikų. Tiesa, Kodeksas pradžioje buvo svarstomas Trišalėje taryboje, tačiau dėl kai kurių klausimų profsąjungų ir darbdavių atstovai nerado bendro rezultato. Todėl jų konfliktas persimetė į žiniasklaidą, kuri pradėjo aktyviai domėtis Kodekso nuostatomis.
Dėl ko labiausiai nesutarta? Pirmiausia nesutarimai kilo dėl to, ar darbuotojas gali būti silpnesnioji darbo santykių šalis, kai išryškėjo pirminiame Kodekso variante.
Profesines sąjungas neramino, kad darbdaviai galės lengvai be pateisinamos priežasties atleisti darbuotojus, taip pat kritikuotas viršvalandžių padidėjimas, naujas atostogų dienų skaičiavimas, „nulinių“ darbo valandų sutartys, darbo valandų skaičiaus didinimas.
Verslo organizacijų atstovai tvirtino, kad tai Lietuvos darbo rinką paverstų gerokai lankstesne, tačiau oponentai tikino, kad naujasis Kodeksas darbuotojų socialinę padėtį paverčia nesaugia. Užvirė ginčai ir dėl kitų punktų, pavyzdžiui, gerokai sutrumpintas įspėjimo dėl atleidimo punktas.
Protestuotojai blokavo vyriausybę
Vilniečiai buvo šokiruoti vieną vakarą šalia vyriausybės išvydę palapinių miestelį, o šalia pagrindinio įėjimo – nugulusius jaunuolius.
Taip studentai, daugiausia iš Kauno, nutarė protestuoti prieš naujojo Kodekso įsigalėjimą. Tačiau birželio 21 dieną Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodeksui. Visuomenės nuotaikos ėmė kaisti, kai žiniasklaida detaliai pradėjo aprašinėti kai kurias nuostatas. Galiausiai Kodeksas pateko į prezidentūrą.
Į šalies vadovę Dalią Grybauskaitę kreipėsi daugiau nei 20 organizacijų, taip pat fiziniai asmenys, prašydami vetuoti dalį naujojo Darbo kodekso nuostatų. Prezidentė netrukus atmetė net 22 nuostatas, tačiau pabrėžė nesanti nusiteikusi prieš jį.
Seimas vėl grįžo prie Kodekso, tačiau rugsėjį atmetė prezidentės veto.
Tuo tarpu rinkimams besirengiantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis sakė, kad po rinkimų darbą pradėtų nuo Kodekso keitimo. Taip ir atsitiko – naujasis Seimas nusprendė, kad Darbo kodekso įsigaliojimas turi būti nukeltas bent pusmečiui – į kitų metų liepą. O per šį laiką jis bus vėl keičiamas. Muilo operą „Naujasis Darbo kodeksas“ Lietuva stebės mažiausiai iki vasaros.