Finansų ministrė pripažįsta, kad laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žada tai padaryti iki metų pabaigos, kartu prašant didesnio finansavimo atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuva turi pati apsispręsti, kada ji yra pasirengusi prašyti subsidijų pagal RRF priemonę.
„Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, gali pasirinkti, kada pateikti mokėjimo prašymus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Kuo anksčiau prašymas pateikiamas, tuo greičiau lėšos gali pasiekti valstybę narę“, – komentare BNS teigė M.Vaščega.
Anot jo, Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokėtos tik tada, kai valstybė įgyvendins numatytus įsipareigojimus.
„Pirmajam Lietuvos mokėjimui jie numatyti 33, pateikus mokėjimo prašymą Komisija įvertins jų įgyvendinimą. Todėl svarbu dėti visas pastangas kuo greičiau įgyvendinti reformas ir investicijas, numatytas nacionaliniame atsparumo didinimo plane. Jos taip pat reikalingos Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikos atsparumui užtikrinti“, – pabrėžia EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad naujame prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą, prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai.
„Rengiame ir plano pakeitimą, pagal kurį bus numatyta pasinaudoti ne tik subsidine dalimi, bet atsižvelgiant į energetinę krizę – kad reikia plėsti mūsų generacijos pajėgumus, bus parengtas papildomas plano pakeitimas, kad skolinsimės atsinaujinančios energetikos plėtrai, nes įgyvendinsime daugiau projektų negu buvo suplanuota“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo ministrė.
Ministerija anksčiau BNS nurodė, kad bus prašoma paskolinti apie 1 mlrd. eurų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui.
G.Skaistė pakartojo, jog prašymo pateikimas EK buvo atidėtas, nes Lietuva neatliko kai kurių numatytų reformų, o atnaujintą prašymą tikimasi pateikti šių metų pabaigoje.
„RRF instrumentų išskirtinumas yra tas, kad pinigai yra skiriami ne už tai, kiek trinkelių padaryta, o kiek reforminių ar investicinių veiksnių, kurie buvo numatyti kaip rodikliai, yra pasiekta“, – sakė G.Skaistė.
„Rugsėjo pabaigoje planavome pateikti pirmą mokėjimo prašymą už pasiektus rodiklius, bet šiuo metu esame pasiekę 30 iš 33 rodiklių, per šį mėnesį dar du rodiklius pasieksime ir teiksime mokėjimo prašymą už tuos veiksnius, kurie jau yra padaryti – tai reiškia, kad nė vieno euro neprarandame ir tie pinigai vienaip ar kitaip atkeliaus“, – parlamentarams aiškino ministrė.
Ministerijos teigimu, dar būtina priimti sprendimus dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto mokesčio, pakeisti Strateginio valdymo metodiką.
Pagal RRF priemonę Lietuvai numatyta skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų: anksčiau skelbta, kad šiemet bus skirta 339 mln. eurų, 2023-2024 metais – daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų, o 2025-2026 metais – dar 600,1 mln. eurų.
