Lietuviai iš Izraelio perka deimantus, parduoda – biologinius vaistus: kaip karas paveiks verslo santykius?

Šeštadienio rytą Izraelį atakavo teroristinės organizacijos „Hamas“ raketos. Kruvinas konfliktas pasiglemš ne tik žmonių gyvybes, sugriaus infrastruktūrą, bet ir atneš tam tikrų nepatogumų verslams. Su Izraeliu prekiaujantys Lietuvos verslininkai pasidalijo, kokių pokyčių laukia dėl karo veiksmų.
Gazos ruožo apšaudymo padariniai
Gazos ruožo apšaudymo padariniai / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Verslo sandoriai bus sulėtinti arba net atšaukti

„Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis 15min teigė, kad karas Izraelyje gali turėti potencialų poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau poveikio mastui įvertinti prireiks laiko.

„Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų – konflikto trukmės ir intensyvumo. Lietuva turi tvirtus verslo ryšius su Izraeliu, ypač informacinių technologijų ir biotechnologijų srityse. Mano vadovaujama įmonė „Northway Biotech“ bendradarbiauja su keletu Izraelio įmonių, kurioms tiekia biologinius vaistus“, – 15min komentavo V.Bumelis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vladas Bumelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vladas Bumelis

Be to, per pastaruosius mėnesius jis ir įmonės atstovai dalyvavo derybose su keletu potencialių klientų iš Izraelio, su kuriais planavo pasirašyti svarbias sutartis.

„Tačiau akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje šie verslo sandoriai bus sulėtinti, atidėti arba netgi atšaukti. Verslo interesai yra svarbūs, bet dabartinėje situacijoje svarbiausia yra žmonių gerovė ir saugumas“, – tikino verslininkas.

Didesnių rizikų įžvelgia dėl optikos ir turizmo

2022 m. Izraelis tarp 211 Lietuvos prekybos partnerių užėmė 50 vietą pagal prekybos prekėmis apyvartą, 42 – pagal eksportą ir 49 – pagal importą.

2022 m. prekių apyvarta tarp dviejų šalių siekė 144 mln. eurų, eksportas į Izraelį – 107 mln. eurų, importas – 37 mln. eurų. Pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį siekė 91,1 mln. eurų.

Izraelio tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2022 m. III ketv. sudarė 65,67 mln. eurų, o Lietuvos tiesioginės investicijos Izraelyje buvo minusinės - 0,09 mln. eurų.

Remdamasis statistiniais duomenimis, „Cidadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įvertino galimą karo Izraelyje poveikį prekybai tarp šios šalies ir Lietuvos.

„Mano nuomone, tas poveikis bus nedidelis. Jei pasižiūrėtume į duomenis, per visus praėjusius metus Izraeliui teko tik 0,3 proc. nuo visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Tai reiškia, kad labiau tikėtina, kad kol kas bent Lietuvos prekyba su Izraeliu labiau apima vienkartinius, nedažnus eksporto sandorius, kurie nėra pasiekę tokio lygio, kad galima būtų sakyti, jog turi didelę svarbą Lietuvos eksportui“, – mano A.Izgorodinas.

Nendrės Žilinskaitės nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Nendrės Žilinskaitės nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva į Izraelį daugiausia eksportuoja farmacijos produktų, įvairių maisto produktų, medienos, baldų, optikos.

„Manau, iš šių segmentų tikriausiai reikėtų išskirti optiką, nepaisant to, kad jos nėra didžiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį kategorijoje. Ji vis dėlto būtų jautriausia, nes Izraelis yra labai aukštos pridėtinės vertės ir labai inovatyvi ekonomika. Manau, kad iš tiesų jie kreipia dėmesį į bendradarbiavimą su Lietuva būtent per high tech prekių importą iš Lietuvos. Tokių prietaisų per praėjusius metus į Izraelį buvo eksportuota už 4,5 mln. eurų. Vėlgi, nedideli skaičiai visame optikos eksporto kontekste“, – komentavo A.Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, jei konfliktas toliau vyks tarp dviejų pusių, poveikis prekybai bus nedidelis. Be to, jo nuomone, jei ketvirtą šių metų ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį kristų ar padidėtų, tai nebūtinai gali būti sąlygota konflikto – mat prekybiniai santykiai tarp dviejų valstybių laikosi „ant vienkartinių užsakymų“.

Taigi „bet koks vienkartinis užsakymas gali arba aukštyn, ar žemyn pakoreguoti eksportą į Izraelį“, pabrėžia ekspertas.

Pasak A.Izgorodino, kiek didesnės rizikos zonoje yra paslaugų eksportas iš Lietuvos.

„Atkreipčiau dėmesį į du segmentus – pirmiausia, IT paslaugos, bet vėlgi kol kas nedramatizuočiau ir šio segmento perspektyvų. Kol kas labai sunku numatyti kaip toliau vyks konfliktas, ar tai bus tarp dviejų pusių, ar įsikištų papildomos pusės, todėl kol kas nedaryčiau dramatiškų pareiškimų.

Didžiausia rizika kelionės – Lietuvos turistų važiavimas į Izraelį. Techniškai tai skaitysis kaip Lietuvos turizmo paslaugų importas, nes lietuvių turistai ten išleidžia pinigus“, – teigė A.Izgorodinas.

15min rašė, kad kai kurie Lietuvos kelionių organizatoriai priversti atšaukti planuotas keliones į Izraelį.

Ekonomisto teigimu, nevykti turistai iš Izraelio gali ir į Lietuvą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pateikiamais duomenimis, 2022 m. Lietuvoje lankėsi beveik 25 tūkst. turistų iš Izraelio (263 proc. daugiau nei 2021 m., bet 18 proc. mažiau nei 2019 m.).

„Turistai stebės, kokia bus situacija, kaip keisis konfliktas, ar bus (de)eskalacija, vėlgi tai priklausys nuo regiono, daugiausia konfliktas vyksta teritorijose, kurios ribojasi su Palestina“, – pabrėžė jis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Izraelio į Lietuvą atsivežame gamtinių perlų, brangakmenių, tauriųjų metalų, optikos ir precizikos elementų.

„Manau, tokioje situacijoje, kokioje dabar yra konfliktas, jokių grėsmių, kad šios kategorijos nukentės. Izraelio verslas bandys išsaugoti sandorius su užsienio šalimis, stengsis parodyti, kad ekonomika ir toliau važiuoja“, – prognozavo ekonomistas.

Tuo met prezidento patarėja Irena Segalovičienė šiais klausimais buvo griežtesnė. Jos nuomone, grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Irena Segalovičienė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Irena Segalovičienė

Neveikia deimantų birža

Garsus verslininkas, deimantų verslo savininkas Lietuvoje Patrikas Ribas, paklaustas, kaip karas Izraelyje gali paveikti verslo ryšius, pabrėžė, kad pirmiausiai Izraelis turi išsivalyti nuo įsibrovėlių, o toliau viskas priklausys nuo piliečių saugumo.

P.Ribas 15min atskleidė, kad savo verslui deimantus perka Tel Avivo deimantų biržoje, vietos gyventojų vadinama „Bursa“. Tai, anot jo, yra didžiausias pasaulyje prekybos deimantais kompleksas.

„Biržoje kasdien dirba ir prekiauja daugiau kaip 15 tūkst. žmonių iš 1500 įmonių. Tel Avivo deimantų birža įsikūrusi itin aukšto saugumo pastatuose Ramat Gane, už kelių minučių kelio nuo Tel Avivo centro. Šiuose pastatuose saugomi milijardus dolerių kainuojantys deimantai. Tačiau šiuo metu ši deimantų birža neveikia, taigi mes tikrai jaučiame poveikį“, – pasakojo P.Rivas.

Asmeninio archyvo nuotr./Patrikas Ribas
Asmeninio archyvo nuotr./Patrikas Ribas

Tačiau, jo nuomone, birža turėtų atsidaryti šią savaitę.

„Šabo metu ji visada uždaryta. Taigi penktadienį ji buvo uždaryta, bet sekmadienį neatsidarė, kaip kad turėjo“, – komentavo deimantų verslo savininkas. Vis dėlto kelios dienos nieko nepakeis – didesnio poveikio galima tikėtis tik tuomet, jei birža būtų uždaryta ilgą laiką.

Jis pripažino esantis susirūpinęs dėl savo draugų, kurie šiuo metu Izraelyje ir linkėjo jiems likti saugiems, kad košmaras kuo greičiau baigtųsi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų