Lietuviai pernai jautėsi laimingiausi ir labiausiai didžiavosi būdami lietuviais nuo 2008 metų – nuo tada, kai Žmogaus studijų centras pradėjo kasmetinį Lietuvos emocinės būsenos stebėsenos tyrimą.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 2019 m. laimingais arba labai laimingais save vadino net 72,7 procento gyventojų, o tuo, kad yra Lietuvos piliečiai, didžiavosi net 85,3 proc. apklaustųjų. Tai aukščiausi rodikliai per visą tyrimo istoriją.
„Jei anksčiau pagal laimę ir pasitenkinimą gyvenimu būdavome paskutinėje vietoje su bulgarais, tai dabar judame į priekį ir mūsų judėjimas aukštyn spartus“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje pristatydamas tyrimą pabrėžė Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.
Jis pažymi, kad per kelerius metus išryškėję teigiami esminių psichologinio klimato rodiklių pokyčiai rodo, jog Lietuva išbrido iš emocinės duobės.
Pastaraisiais metais vis mažėja lietuvių, kuriems ateitis atrodo niūri.
„Tyrimas taip pat atskleidžia, kad lietuvių tauta tampa labiau susitelkusia ir pasitikinčia savo ateitimi. Susiskaldymo ir visuomeninio beviltiškumo likę mažiau, o į klausimą, ar verta gimdyti vaikus šiais laikais, gauti patys teigiamiausi atsakymai per visą tirtą laikotarpį. Kuo daugiau laimės, tuo daugiau susitelkimo, pasitikėjimo, o kuo daugiau įtarumo, nepasitikėjimo, tuo labiau kertame galimybę žmonėms jaustis gerai“, – aiškino tyrimo autorius.
Emigruoti ketina mažiau
Tyrimas taip pat atskleidė ir teigiamus emigracijos pokyčius. Mažiausias procentas respondentų per visą tyrimo laikotarpį atsakė, kad ruošiasi emigruoti. Į klausimą, ar emigruotų į išsivysčiusią Vakarų Europos šalį, jei galėtų dirbti pagal specialybę, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 51 proc.
„Po truputį žmonės pradeda tikėti, kad Lietuvoje verta gyventi. Tiesa, gaila, kad aukščiausias procentas ketinančių potencialiai emigruoti yra jauniausių respondentų grupėje – tai reiškia, kad Lietuvos vilties, progreso nesame tinkamai pardavę jaunesnei kartai, bet apskritai tendencijos labai gražiai juda į viršų“, – sakė G.Chomentauskas.
Bendrą Lietuvos atmosferą atspindi vėl išaugęs optimizmas ir geresnės ateities lūkestis. Į ateitį su viltimi ir entuziazmu žvelgia net 71,1 proc. apklaustųjų.
Ar pinigai susiję su laime?
Dvylika metų tyrimą atliekantis G.Chomentauskas tvirtino, kad prieš pradėti Lietuvos emocinės būsenos stebėseną paskatino noras įsigilinti, kodėl Lietuva labai išsiskiria iš kitų šalių pagal tokius neigiamus rodiklius, kaip savižudybių, mirčių nuo išorinių priežasčių, kraujagyslių ligų skaičius, emigracijos apimtis.
„Tai atrodė kaip prakeiksmas. Pavyzdžiui, pagal mirčių skaičių nuo išeminės širdies ligos Lietuva lenkia Lenkiją kartais, nors ir lenkai valgo ir kiaulytes, ir fliakus, ir mažai daržovių“, – pabrėžė sociologas.
Įdomu, kad ilgametis tyrimas atskleidė, kad su didesniu pasitenkinimu gyvenimu pinigai mažai ką turi bendro.
„Jei šeima gauna mažiau nei 450 eurų į rankas vienam nariui, tada kiekvienas euriukas reiškia pasitenkinimo gyvenimu padidėjimą, bet vėliau to ryšio nebėra. Tada pradeda veikti kitokie veiksniai – kuo rečiau jaučiamės bejėgiški, beviltiškoje situacijoje, tuo mes laimingesni“, – įsitikinęs tyrimo autorius.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2019 m. lapkričio 14 d. – gruodžio 6 d. Apklausą pagal Žmogaus studijų centro parengtą klausimyną atliko UAB „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių).
