Šiemet kalėdinėms dovanoms 24 proc. Lietuvos gyventojų žada išleisti nuo 61 euro iki 100 eurų, tiek pat žmonių išleis nuo 101 euro iki 200 eurų, antradienį tyrimo apie gyventojų kalėdines išlaidas ir dovanų pirkimo rezultatus pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Didžioji dalis apklaustųjų (24 proc.) tikino, kad vienai dovanai išleis nuo 11 eurų iki 20 eurų.
Anot banko atstovės, sparčiai populiarėjanti prekyba internetu įtraukia ir ieškančius kalėdinių dovanų.
„Tokių gyventojų skaičius nuo 2016-ųjų išaugo 15 proc. punktų ir šiemet kalėdines dovanas įsigyti elektroninėse parduotuvėse planuoja kas trečias lietuvis (36 proc.). Vis dėlto populiariausia vieta šventiniam apsipirkimui išlieka prekybos centrai – juose dovanų ieškosiantys sako 70 proc. gyventojų“, – pastebi J.Cvilikienė.
Banko atstovė atkreipė dėmesį, kad ypač šiuo laikotarpiu reikėtų nepamiršti, kad internete yra sukčių, todėl ragina saugotis ir neužkibti ant jų jauko.
Kokių dovanų tikisi?
Pasak jos, labiausiai trokštama lietuvių dovana – pinigai arba parduotuvės dovanų čekis, ir tokią dovaną sako norintys gauti 26 proc. šalies gyventojų. Kiek žemiau norimų dovanų sąraše yra kvepalai ir kosmetika, pelnę 22 proc. respondentų trokštamos dovanos titulą.
„Kalėdos vis labiau tampa „elektroninės“ − nuo 2016-ųjų dvigubai iki 18 proc. padaugėjo sakančių, jog Kalėdoms norėtų gauti išmanųjį įrenginį. Tokiai pačiai daliai gyventojų patiktų gauti kelionę ar jos nuolaidos kuponą“, – pastebi J.Cvilikienė.
Tarp mažiausiai gyventojų laukiamų dovanų yra virtuvės ar buitinė technika ir prekės automobiliui.
Pagal pasaulinę statistiką, kaip kalbėjo J.Cvilkienė, dažniausiai grąžinamos kalėdinės dovanos yra rūbai, batai, virtuvės buitinė technika.
Ji pastebi, kad Lietuvoje nėra tokio įpročio grąžinti nepatikusias dovanas. Dažniausiai lietuviai jas perdovanoja arba paslepia, kol ras, kur pritaikyti.
Padaugėjo visai netaupančių
Kaip rodo tyrimas, nuo 2016-ųjų dar labiau padaugėjo tų, kurie Kalėdų dovanoms ir sveikinimams iš anksto netaupo – to nedarantys sako daugiau nei pusė (54 proc.) gyventojų.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad gyventojai optimistiškai vertina savo pajamas ir nemato reikalo šventėms rengtis iš anksto. Kita vertus, patirtis rodo, kad išlaidos dažnai būna didesnės, nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia finansinės pagirios“, – pabrėžia banko atstovė.
Patirtis rodo, kad išlaidos dažnai būna didesnės, nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia finansinės pagirios, – teigė J.Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, iki švenčių likus 2–3 mėnesiams pinigų atsideda 10 proc. gyventojų, 17 proc. gyventojų taupyti pradeda likus mėnesiui iki švenčių. Daugiau nei prieš pusmetį pradedantys taupyti sako 3 proc. gyventojų, o 10 proc. teigia, kad nors ir netaupo, dovanas rengia iš anksto.
Be to, banko atstovė pastebi, kad gyventojai kalėdines dovanas perka, kai joms taikomos nuolaidos, akcijos, per „Juodąjį penktadienį“ ir pan.
Kūčių ir Kalėdų vaišėmis linkę taupyti dar mažiau gyventojų. To nedarantys sako 66 proc. lietuvių. Kaip ir dovanoms, taip ir vaišėms likus mėnesiui iki švenčių taupo 17 proc. gyventojų, 10 proc. tai daro likus 2–3 mėnesiams.
Siekiant sutaupyti lėšų, J.Cvilikienė ragina organizuoti suneštines vaišes, užuot įteikus dovanėles kiekvienam šeimos nariui ar draugui asmeniškai, galima organizuoti „slapto Kalėdų senelio“ burtų traukimą.
