Lietuviai – nuosavo būsto mėgėjai. 96 proc. žmonių sako, kad norėtų gyventi nuosavame būste. Šiuo metu apie 88 proc. gyventojų turi savo namą ar butą, likusieji – nuomojasi.
„Swedbank“ finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė sakė, kad šie skaičiai rodo – net ir būstą besinuomojantys šalies gyventojai svajoja apie nuosavus namus.
Nuomą renkasi dažniausiai 18–35 metų amžiaus gyventojai, neturintys šeimos, per mėnesį gaunantys mažiau nei 1000 Lt pajamų. Daugiausia nuomininkų įsikūrę didžiuosiuose miestuose.
„Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje būstą nuomojasi maždaug 4 kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje.
Lietuviai taip pat išsiskiria pagal savo lėšomis įsigyto būsto rodiklį. 85,3 proc. šalies gyventojų yra nusipirkę būstą už savo lėšas. Čia Lietuvą lenkia tik rumunai.
Populiariausia nuomotis būstą yra Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje.
J.Gumuliauskienės teigimu, šiuos skirtumus lemia skirtinga istorija ir kultūra. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug nekilnojamojo turto buvo privatizuota. Be to, jaunos šeimos dabar dažnai ima paskolas ir perka būstą. Tuo metu Vakarų Europos valstybėse įprasta sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis, kurtis nuomojame būste ilgam.
Nuosavo būsto daugiausiai Lietuvoje turi vyresnio amžiaus žmonės. Paveldėtuose butuose ar namuose dažniausiai gyvena žmonės kaimiškose vietovėse, o už skolintus pinigus pirktame name ar bute gyvena jaunesni žmonės.
„Kyla klausimas, ar tas pasirinkimas yra racionalus, ypač kai žiūrime į kitų šalių patirtį, kur daug žmonių gyvena nuomojame būste“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kol kas, N.Mačiulio teigimu, Lietuvoje labiau būstą apsimoka pirkti, tačiau reikia turėti omenyje, kad dabar palūkanos yra rekordiškai žemos, o taip bus tikrai ne amžinai. Be to, į būstą reikia daug investuoti – keisti baldus, remontuoti namus ir pan.
Tuo metu nuomininkams vargo mažiau – dažniausiai jie įsikrausto į butus su baldais ir buitine technika, jiems nereikia rūpintis remontu (tą už juos padaro šeimininkai), jiems yra lengva kraustytis.
Tačiau nuomininkai dažniausiai negali rinktis, kaip atrodys jų namai, nebent papuošti juos gėlėmis ar pan.
N.Mačiulio teigimu, gyventojai, svarstydami, pirkti ar nuomotis būstą, dažniausiai žiūri tik į nuosavo būsto privalumus, todėl kartais priima neracionalų sprendimą.
„Butas – gana nelikvidus turtas, kurio kaina gali greitai keistis, o nefiksavus paskolos palūkanų irgi negalima tikėtis tik pastovių išlaidų. Tuo įsitikino nekilnojamuoju turtu prieš krizę spekuliavę asmenys“, – sakė N.Mačiulis.
Vilniečiams būstą įpirkti tapo lengviau
Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti būstą savo mieste augo sparčiausiai per dvejus metus. Šį augimą lėmė naujas istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir kiek smuktelėjusios butų kainos.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas antrąjį ketvirtį, lyginant su ketvirčiu prieš tai, išaugo 4,8 proc. Jis rodo, kad vilniečių atlyginimai buvo 9,8 proc. didesnis nei pakankami 55 kvadratinių metrų ploto butui pirkti.
Sparčiausiai Baltijos šalyse būsto įperkamumo indeksas augo Taline. Estijos sostinės gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc. didesni nei pakankami 55 kvadratinių metrų ploto butui savo mieste įsigyti.
Visgi vilniečiams būstą įsigyti sunkiausia – Vilniuje namų ūkis įperka butą iki 60,4 kvadratinių metrų ploto, Rygoje – iki 76, Taline – iki 90,5 kv.m.
Vilniečiai pradiniam įnašui už būstą taupo 3 metus ir dvi savaites, Rygos gyventojai – 2 metus ir 3 mėnesius, Talino – 2 metus ir 3 savaites.
Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 27 proc., Rygos gyventojai – 22 proc., Talino – 18 proc. namų ūkio pajamų.
Lengviausia Lietuvoje butą nusipirkti vidutinių miestų gyventojams, sunkiausia – kurortuose įsikūrusiems žmonėms.
„Swedbank“ ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, kurortiniuose miestuose būstą perka ir kitų miestų ar netgi valstybių gyventojai, todėl vietiniams būstą įsigyti tampa sunkiau.