Seinuose esančią „Biedronką“ nuo pasienio skiria apie 10 kilometrų, nuo Lazdijų – apie 21 km, nuo Alytaus – apie 65 km, nuo Druskininkų – apie 72 km. Daugiausiai būtent iš šių miestų atvyko lietuviai apsipirkti Lenkijoje.
Vežimėlyje – „visko po truputį“
Atvažiavus iš ką tik atidarytos „Stokrotkos“ apie 10.30 val. (11.30 val. Lietuvos laiku), stovėjimo aikštelėje priešais parduotuvę liko kelios laisvos vietos. Automobiliai – beveik visi iš Lietuvos, tik ant pavienių transporto priemonių kabo lenkiškos lentelės. Ką lietuviai pirko?
Kone pilną bagažinę prekių pripirkusios alytiškės Birutė ir Rūta 15min tvirtino, kad viskam neišleido 100 eurų.
Kainų nelabai žiūriu. Visi sako, kad čia pigiau, tad imu kone viską iš eilės, – teigė alytiškis Andrius.
„Nežiūrėjome į kainas, ėmėme, ką norėjome. Daugiau pirkome daržovių, atsargai majonezo. Na, visko, kas šventėms reikalinga“, – taip apsipirkimą apibendrino Rita.
„Aš manau, kad viskas yra pigiau. Duona, mėsa, aliejus, indų ploviklis, tualetinis popierius, gyvūnų maistas, kraikas“, – vardino Birutė, bekraudama minėtas prekes į automobilį.
Paklaustos, kaip dažnai atvažiuoja į Seinus, moterys atsakė, kad pagal poreikį. Čia joms yra ir arti, ir patogu. Tiesa, Rita pridūrė, kad kažkiek „Biedronkoje“ kainos pakilusios.
Lazdijuose gyvenantis Žilvinas į Lenkiją atvažiuoja kone nuolat, bet apsiperka mažiau nei kiti. Kaip 15min teigė lietuvis, čia paukštiena yra pigesnė, o duoną, batoną ar pyragus nusiperka Lietuvoje. Buities reikmenis vyras taip pat įsigyja iš lietuviškų parduotuvių, tačiau palaukia nuolaidų. Ką šiandien pirks „Biedronkoje“?
„Liko keletas zlotų, tad nusipirksiu langų plovimo skysčio“, – ranka mostelėjęs į savo automobilį šypteli Žilvinas.
Į parduotuvę atvyko ir Roberta su Dariumi. Jie gyvena Druskininkuose, o „Biedronką“ aplanko bent kartą per mėnesį. Ką šeima perka ir kiek tai kainuoja?
„Daugiausiai perkame maisto, šiek tiek buitinės chemijos. Viskam išleidžiame apie 100 eurų“, – 15min atsakė Roberta. Ji pridūrė, kad šįkart užsipirks šventėms ir vaisvandenių – anot moters, jie čia pigesni.
Rankose kūdikį laikęs Darius taip pat sakė, kad čia pigiau pirko sauskelnes naujagimiui. Tiesa, lietuviai irgi užsiminė, kad jaučia kylančias kainas. Paklausti, ar važiuoja apsipirkti į tolesnius Lenkijos miestus, šeima nurodė, kad kartais dar pavažiuoja iki Suvalkų.
Susiruošusios grįžti namo į Druskininkus, lietuvės Gita ir Angelė Seinuose apsipirko artėjančioms šventėms. Gita 15min atsakė, kad šįkart išleido apie 70 eurų, Angelė – beveik 100.
„Lietuvoje man viskas būtų kainavę 150 ir daugiau eurų“, – pridūrė Angelė. Kas Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje? Moteris džiaugėsi, kad čia apsimoka pirkti viską iš eilės: maistą, buities priemones, alkoholį. Ji pabrėžė, kad čia ypač pigiai galima įsigyti vištienos ir skalbimo miltelių.
Bekalbant, kaip tik prie savo automobilio atėjo Mindaugas ir Andrius, o tarp jų pirkinių – bent kelios 3,5 kg sveriančios skalbimo miltelių dėžės. Jų nusipirkęs Mindaugas sako, kad yra iš Vilniaus, tad atvažiuoja rečiau ir išleidžia daugiau – beveik 1000 zlotų (apie 234 eurus). Vežimėlyje, kaip lietuvis įvardino, galima rasti „visko po truputį“: mėsos, alaus, cukraus, dantų pastos, dušo želės.
Būtent cukrus ir skalbimo milteliai, pasak Mindaugo, Lenkijoje yra pigesni nei Lietuvoje.
Šalimais stovintis Andrius yra iš Alytaus, tad, kaip ir dar keli lietuviai, čia atvažiuoja bent kartą per mėnesį. Iki viršaus prikrauto vežimėlio turinys jam atsiėjo apie 50 eurų.
„Kainų nelabai žiūriu. Visi sako, kad čia pigiau, tad imu kone viską iš eilės“, – teigė alytiškis.
Kainos dar nesikandžioja
O kas darosi „Biedronkos“ viduje? Parduotuvės šurmulyje galima išgirsti, kaip lietuviškai skaičiuojamos kainos iš zlotų į eurus. Ir vėliau kylantį nusistebėjimą, kad viena ar kita prekė yra pigesnė. Dauguma pirkėjų kraunasi maisto produktus: šaldytus produktus, dešras, jogurtus, duoną, bandeles. Neretame dardančiame vežimėlyje pasigirsta skimbčiojantys buteliai su alumi ar stipresniais alkoholiniais gėrimais.
Kas Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje? Angelė džiugiai teigė, kad apsimoka pirkti viską iš eilės.
Kai kurie šaldikliai beveik tušti: 5,99 zl. (1,4 euro) parduodamų viščiuko broilerių beveik nebeliko. Visiškai iššluoti skyriai su kiaulienos nugarine, kainavusia 13,99 zl. (3,28 euro) ir kalakutų šlaunelėmis už 9,99 zl (2,34 euro). Liko vienetai vištienos faršo: už 300 g sveriantį pakelį kasoje reiktų sumokėti 4,59 zl. (1,07 euro). Populiarus buvo ir karpis: dar keliems pirkėjams liko žuvies už 2,99 zl. (0,7 euro). Visoms minėtoms prekėms buvo taikomos nuolaidos.
400 gr pakelis makaronų su kiaušiniais „Biedronkoje“ kainavo 2,19 zl. (0,51 euro). „Barboroje“ šių makaronų galima rasti ir už 0,87 euro, ir už 1,09 euro.
Ir Lietuvoje parduodamo „Diamant“ cukraus pakelis kainuoja 2,52 zl. (0,59 euro). Panaši kaina yra ir lietuviškuose prekybos centruose.
O kiek kainuoja jogurtai, kurių dažnas pasiima iškart visą dėžutę? 330 gr. – 2,49 zl. (0,58 euro), geriamasis 700 gr. jogurtas su nuolaida kainavo 2,32 zl. (0,54 euro). Už majonezo stiklainį parduotuvėje prašoma 5,99 zl. (1,4 euro), už saulėgrąžų aliejaus buteliuką - 3,99 zl. (0,93 euro).
Mindaugo pirkti skalbimo milteliai kainavo 24,99 zl. (5,86 euro). Lietuvoje analogiškus miltelius pavyko rasti „Ermitažo“ parduotuvėje. Tiesa, čia kaina su nuolaida yra 8,99 euro. Pasitvirtino ir Dariaus teiginys apie pigesnes sauskelnes: dalies jų lentynose nebebuvo.
Nors dirbo visos 7 parduotuvės kasos, bet pilnus vėžimėlius laikančių žmonių eilės prie jų tik augo. Peršasi išvada, kad, bent jau kol kas, pabrangęs zlotas ar augančios kainos „Biedronkoje“ dar nesumažino noro apsipirkti už sienos. Beje, prie kiekvienos atsiskaitymo vietos kabo lapelis su tos dienos euro ir zloto kursu. Dar viena smalsi detalė: prie kasų galima patiems pasiimti ir nusipirkti nereceptinių vaistų nuo skausmo bei peršalimo. Lietuvoje taip pat tą galima padaryti, tik medikamentus paduoda kasininkai.
Parduotuvės šurmulyje galima išgirsti, kaip lietuviškai skaičiuojamos kainos iš zlotų į eurus. Ir vėliau kylantį nusistebėjimą, kad viena ar kita prekė yra pigesnė.
Paskutinė stotelė prieš įvažiuojant į Lietuvą
Apie vidurdienį lietuviškų automobilių prie „Biedronkos“ jau sumažėjo.
15min taip pat užsuko į Seinuose esančią fejerverkų krautuvę. Besidomint kainomis, pardavėja, išgirdusi lietuvių kalbą, papasakojo, kad visai neseniai tautiečiai vienu apsipirkimu išleido virš 2000 zl. (apie 468 eurus).
Prie „Biedronkos“ yra parduotuvėlė, skelbianti, kad parduoda lietuviškus produktus, o kitoje kelio pusėje įsikūrusi „Vynoteka“. Tačiau įdomesnė atrodo šio tinklo parduotuvė Aradnykų kaime – maždaug 1 kilometras nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos. Stovėjimo aikštelėje – beveik vien lietuviai. Čia net užsuko 3 automobilius gabenęs tralas su lietuviškais valstybiniais numeriais.
15min čia pat sutiko ir „Biedronkoje“, ir prie „Stokrotkos“ matytus lietuvius.
Alkoholiniai gėrimai (ir dauguma maisto produktų) Lenkijoje yra pigesni, nes šioje šalyje jiems taikomi mokesčiai yra mažesni. Tad paradoksaliai atrodo lietuviškas alus ir kiti gėrimai, kurie kainuoja keliasdešimt centų ar keliais eurais pigiau nei kiek daugiau už kilometro esančioje Lietuvoje. Beje, šioje pasienio „Vynotekoje“ veikia dvi kasos: vienoje darbavosi lenkakalbis kasininkas, o kitoje pardavėjas bendravo lietuviškai. Bet kainos nurodytos tik zlotais.
