Sociologai atliko tyrimą „Lietuvos anatomija: kas pasikeitė po krizės?“ Jo metu buvo lyginama, kaip pasikeitė lietuvio gyvenimas per ketverius metus (2008–2012 metai).
Iš tiesų pasikeitė labai daug. Žmonės daug mažiau bendrauja tarpusavyje, mažiau mato vienas kitą, mažiau būna su draugais, rečiau priima svečius.
Bendravimą keičia sportas ir alkoholis. Net 40 proc. daugiau gyventojų (2012, palyginti su 2008 metais) teigia vartojantys alkoholį.
„Labiausiai pokyčius patyrė stipresnės grupės – daugiau uždirbantieji, išsilavinusieji“, – sakė Rūta Gaudešienė, SIC Tyrimų strategijos vadovė.
Krizė labiausiai paveikė anksti ištekėjusias, vaikų turinčias moteris.
Žymiai per ketverius metus išaugo žmonių skaičius, kuriems mėnesio gale sunku apmokėti savo sąskaitas.
Gyventojai tapo taupiais nuolaidų medžiotojais.
„Mes tapome racionalesni, realiau žiūrintys į gyvenimą, suprantantys savo galimybes. Tapome ciniškesni, piktesni, mažiau pasitikintys, besidomintys, labiau užsidarę savo rate“, – sakė Mykolas Katkus, komunikacijos konsultantas, „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas.
Visgi žmonės, nors labiau skuba, mažiau vartoja, bendrauja, gyvenimu yra taip pat patenkinti, kaip ir 2008-aisiais.
R.Gaudešienė išskyrė keturias žmonių grupes. Didžiausia – prieš krizę atsilaikiusių žmonių. Tokių yra apie 47 proc. Krizė pažeidė 25 proc. Lietuvos gyventojų, sutriuškino – 19 proc. gyventojų, jie ir ateityje nemato prošvaisčių, kad jų gyvenimas pagerės. Krizė nepalietė vos 9 proc. lietuvių.
„Pažeistų grupė – 25 proc. – niekur neina, nieko neskaito, paskendę liūdesyje, vieniši. Nemėgsta savo darbo, bet nežino, ką daryti“, – sakė R.Gaudešienė.
 |
Tarp pažeistųjų – daug moterų, kurios yra namų šeimininkės, anksti ištekėjo, turi vaikų, yra pavargusios, jaučiasi niekam nereikalingos.
