Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuviai pradėjo galvoti, kad ES parama skirstoma skaidriai

Per pastaruosius metus gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo skaidrumą pastebimai pagerėjo, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa. Gyventojai teigia, jog dabar juos pasiekia daugiau informacijos apie ES lėšas ir jie turi tvirtesnę nuomonę, ar jos panaudojamos skaidriai.
Pinigai
Pinigai / Šarūno Bulotos / 15min nuotr.

Apklausos metu respondentų pasiteiravus, ar jiems pakanka informacijos, kad galėtų vertinti ES paramos skyrimo skaidrumą, 58 proc. gyventojų atsakė „pakanka“ arba „greičiau pakanka“. Palyginti su praėjusių metų rugpjūtį atliktu tyrimu, taip teigiančių gyventojų dalis išaugo net 22 proc.

Kaip rodo apklausų duomenys, per metus – nuo 2013 m. rugpjūčio iki šių metų birželio – gyventojų informuotumas ir pasitikėjimas ES lėšų panaudojimu akivaizdžiai išaugo. „Tam turėjo įtakos ir gerai matomi ES projektų rezultatai, organizuojami vieši aptarimai, pristatymai, diskusijos ir renginiai, pateikiama daugiau ir išsamesnės informacijos apie projektų pasiektus rezultatus“, – teigia Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė.

Per metus – nuo 2013 m. rugpjūčio iki šių metų birželio – gyventojų informuotumas ir pasitikėjimas ES lėšų panaudojimu akivaizdžiai išaugo.

Smarkiai išaugo ir gyventojų pasitikėjimas ES lėšų skirstymu: šiemet ES lėšų skirstymą „skaidriu“ ar „greičiau skaidriu“ laikė beveik kas antras (47 proc.) gyventojas, kai pernai tokių buvo tik 28 proc. Kaip ir prieš metus skaidriausiai ES lėšų skirstymą vertina vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai (53 proc.). Tarp pasitikinčiųjų lėšų skirstymo skaidrumu dominuoja 26-35 m. amžiaus gyventojai (54 proc.).

„26-35 m. amžiaus, didesnes pajamas uždirbantys gyventojai labiausiai išsiskiria ir informuotumu, ir skaidriu lėšų skirstymo vertinimu. Ši grupė lenkia jaunesnius gyventojus, kurie dar nėra tokie socialiai aktyvūs. Savo ruožtu, vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai apskritai pasižymi didesniu skepticizmu daugeliu klausimų, kadangi yra matę įvairių valstybės valdymo laikotarpių, gyvenime sukaupę daugiau ir nebūtinai teigiamos patirties“, – pastebi tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2014 m. birželio 16-25 d. atliekant tyrimą buvo apklausta 1010 respondentų visoje Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos