Nors gali atrodyti, kad pasaulį užklupus pandemijai daugiau laiko praleisdavome namuose, todėl ir poreikio saugoti vertingus daiktus seifuose nebuvo, statistika rodo priešingai.
Skaičiuojama, kad nuo 2019 metų nuomojamų seifų skaičius išaugo maždaug du kartus, o didžiausias jų augimas buvo fiksuojamas ne prieš pandemiją, bet antraisiais pandemijos metais.
„Jeigu 2019 m. turėjome 110 seifų nuomai, tai šiuo metu mūsų nuomojamų seifų skaičius jau viršija 215. Seifų skaičių didiname natūraliai. Reaguodami į nuolat augantį šios paslaugos poreikį“, – teigia seifų nuomos paslaugas teikiančios kredito unijos „Taupa“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Kamilė Žurauskaitė. Ji taip pat priduria, kad šiuo metu seifų nuomos užimtumas siekia daugiau nei du trečdalius, o įsibėgėjant vasarai greičiausiai dar didės.
„Vasarą žmonės yra dar labiau linkę laikinai padėti jiems svarbius daiktus į seifus, nes nenori palikti jų namuose savo atostogų metu“, – pažymi K.Žurauskaitė.
Tai, kad seifų paklausa ypač ūgtelėjo antraisiais pandemijos metais, pastebi ir seifais prekiaujančios įmonės „Saffort“ atstovas Andrius Pikelis. Tačiau jis pabrėžia, kad labiau nei kas kitas Lietuvos gyventojų susidomėjimą seifais išaugino vasario mėnesį Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
„Pirmosiomis karo dienomis ypač augo ginklams laikyti skirtų seifų poreikis – jis padidėjo beveik 10 kartų. Vėliau tas poreikis kiek sumažėjo, bet vis tiek išliko kelis kartus didesnis nei iki karo. Šiuo metu labai aktyviai perkami seifai ilgavamzdžiams šautuvams, pistoletams, amunicijai laikyti.
Antraisiais pandemijos metais seifų paklausa taip pat stipriai augo. Tendencijos tokios, kad gyventojai, negalėdami išlaidauti, sukaupė daug grynųjų pinigų, investavo juos į auksą, todėl ir kilo poreikis pasirūpinti tokio turto saugumu“, – pasakoja A.Pikelis.
Seifai – ne tik gryniesiems pinigams ir papuošalams laikyti
Nuo seno manoma, kad seifuose daugiausia laikomi grynieji pinigai bei tik išskirtinėmis progomis nešiojami brangūs papuošalai. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tai jau nebėra dominuojantis turtas, dėl kurio lietuviai būtent šiuo metu domisi seifais.
„Seifai dažniausiai būna universalūs ir yra skirti įvairiems daiktams saugoti. Na, o šį pavasarį prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą daugiausiai buvo sudaromos laikinos seifų nuomos sutartys svarbiems dokumentams laikyti. Įprastai žmonės nelinkę atskleisti seifuose saugomų daiktų, mes to ir neprašome, tačiau akivaizdu, kad dabar seifai naudojami ne tik gryniesiems pinigams ar papuošalams saugoti“, – apie nuomojamų seifų tendencijas pasakoja K.Žurauskaitė.
Tuo tarpu seifus parduodančios įmonės atstovas A.Pikelis išskiria tris šiuo metu populiariausius seifų tipus, kurie nurodo, kokius daiktus žmonės dabar linkę juose saugoti.
„Šiuo metu labiausiai perkami ginkliniai seifai pistoletams, taip pat medžioklinės spintos ilgavamzdžiams ginklams. Antroje vietoje pagal populiarumą – šarvo seifai namams. Populiariausi yra didesni 50–70 cm aukščio seifai, kuriuose yra pakankamai vietos įvairioms vertybėms laikyti. Bet svarbiausias aspektas yra tas, kad seife tilptų A4 formato dokumentai ir jame būtų reguliuojamo aukščio lentyna. Na, o trečioje vietoje pagal populiarumą yra šarvo-priešgaisriniai seifai – papildomai turto apsaugai gaisro atveju“, – teigia jis.
Ar tikrai reikalingas seifas?
Pasak seifų nuomos bei pardavimo atstovų, vienas dažniausių klausimų, kuris aktualus žmonėms, yra tas, ar seifas apskritai yra reikalingas. Neretai manoma, kad jeigu namuose yra signalizacija bei šarvuotos durys, o didelių pinigų sumų juose nelaikoma, tai ir bijoti nėra ko.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad pati patikimiausia yra kompleksinė apsauga.
„Namus kiekvienas privalome ir galime apsaugoti, tačiau nežinau, ar juose gali būti tiek saugu, kiek specialiai seifams saugoti skirtose vietose, kur, pavyzdžiui, yra kelių lygių apsauga, o viską prižiūri apsaugos komanda. Siekiant užtikrinti geresnę apsaugą, net ir seifų patalpoje klientams yra leidžiama būti tik tam tikrą laiką – iki 7 minučių. Turto saugumui užtikrinti viskas būna sustyguota iki smulkmenų“, – mintimis dalijasi K.Žurauskaitė.
Jai antrino ir A.Pikelis, kurio teigimu, šarvuotos namų durys nėra neįveikiamos, be to, į namus lengva patekti ir per langus.
„Signalizacija irgi neapsaugo nuo vagystės, ji tik apriboja vagį laike, per kiek laiko jis turi „apsisukti“. Neatsakingai paliktus ar net paslėptus tipinėse vietose daiktus vagis per keletą minučių tikrai susirinks. Be to, vertybes gali sunaikinti gaisras. Tuo tarpu laikant vertingus daiktus kokybiškame seife, galime būti tikri, kad ne tik vagis jų per tas kelias minutes nepaims, bet ir netikėtai įsiplieskęs gaisras – nesunaikins“, – apžvelgia jis.
