Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviai skolinasi didesniems pirkiniams, latviai ir estai – neplanuotoms išlaidoms

Pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai svarstytų skolintis pinigų iš finansų įstaigos, yra sprendimas įsigyti didesnės vertės pirkinį, kuriam santaupų ir einamųjų mėnesio pajamų neužtektų. Tuo tarpu kaimyninių Latvijos ir Estijos gyventojai visų pirma skolintųsi patyrę nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, automobilio remontui arba medicinos paslaugoms. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Neretai esame linkę manyti, jog Baltijos šalių gyventojų finansiniai įpročiai yra panašūs, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyvūs nei kaimyninių šalių gyventojai. Prireikus dengti netikėtas išlaidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreiptųsi į finansų įstaigą, kai tokioms reikmėms skolintis banke rinktųsi kas trečias estas ir latvis, atitinkamai, 32 proc. ir 33 proc.“, − sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Pasak jo, galimos to priežastys gali būti stiprus lietuvių bendruomeniškumo jausmas, tampresni giminės saitai, kuomet nutikus netikėtam įvykiui pagalbos galima tikėtis artimiausioje savo aplinkoje, įskaitant ir finansinę paramą.

„Lietuviai yra linkę pasverti išlaidas, įvertinti jų būtinumą ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, šeimos šventėms ir laisvalaikio pramogoms nėra racionalus sprendimas. Pavyzdžiui, už skolintus pinigus atostogauti vyktų tik 2 proc. mūsų šalies gyventojų. Latvijoje ir Estijoje šiam tikslui būtų linkę skolintis, atitinkamai, 5 proc. ir 7 proc. gyventojų“, − komentuoja T.Pulikas.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, per tris šių metų ketvirčius bendra vartojamojo finansavimo paskolų suma ūgtelėjo 4 proc., lyginant su tuo pačių laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinis vartojimo paskolų grąžinimo laikotarpis nekinta ir išlieka 5,5 metų.

Pasak T.Puliko, galima išskirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, paskolos automobiliui įsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo būsto remontui ar nebrangaus būsto bei kito nekilnojamojo turto įsigijimui.

„Mūsų banko duomenys rodo, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi mažiausias sumas, vidutiniškai siekiančias 2,2 tūkst. eurų. Vidutinė paskola automobiliui siekia 6,2 tūkst., o namų remontui ar nekilnojamojo turto įsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra didžiausia ir siekia 10,5 tūkst. eurų“, − sako gyventojų finansavimo ekspertas T.Pulikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais