Į Lietuvą atvykęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Gaudenas Galea atvežė ir blogą žinią – lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Jo teigimu, Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo net 16 litrų alkoholio.
PSO oficialiai šių duomenų dar nepateikė, tačiau jei tikėtume G.Galea statistika, pernai išgėrėme daugiau nei užpernai. PSO duomenimis, 2015 m. vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 15,4 litro alkoholio.
PSO svetainėje galima rasti statistiką, kurioje Lietuva tikrai pirmauja pagal suvartoto alkoholio kiekį. Tačiau skaičiai čia skiriasi nuo G.Galea pateiktų duomenų.
Kaip pasaulinė organizacija tai apskaičiavo?
Statistikos departamentas mato kitaip
PSO remiasi ir Lietuvos statistikos departamento informacija. „Kas penkeri metai PSO atsiunčia klausimyną, kuriame šalis pateikia oficialią statistiką už praėjusius 5 metus. Taip 2016 m. buvo gautas klausimynas ir pateikti 2011–2015 m. legalaus alkoholio Lietuvoje suvartojimo duomenys, tačiau jie dar neatnaujinti PSO duomenų bazėje“, – 15min informavo Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.
Tačiau departamentas mato kitokią tendenciją – nuo 2012 metų alkoholio kiekis vienam gyventojui kasmet mažėja, tiesa, nežymiai.
Departamentas tokią informaciją pateikė ir 15min. Tad patikrinti, ar PSO atstovo paskelbta žinia yra tiesa, kol kas yra neįmanoma. Pati organizacija viešų duomenų dar neskelbia.
Pakeitė skaičiavimo metodiką
Lietuvos statistikos departamentas dabar kitaip skaičiuoja alkoholio suvartojimą, ir tai padaryta buvusios Vyriausybės iniciatyva. Kaip 15min informavo Statistikos departamento atstovė, 2016 m. buvusios Vyriausybės pavedimu buvo peržiūrėta legalaus alkoholio suvartojimo šalyje skaičiavimo metodika.
Kas dabar patenka į statistiką? Tai pardavimai tiek parduotuvėse, tiek maitinimo įstaigose, taip pat lietuvių išgertas alkoholio kiekis užsienyje.
Yra apskaičiuota, kiek vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną išgeria alkoholio. Statistikos departamento duomenimis, per dieną gyventojas vidutiniškai išgeria 0,6 litro alaus arba 0,3 litro vyno arba 86 gramus degtinės.
PSO įvertina ir savižudybes
PSO, skaičiuodama alkoholio suvartojimą, įvertina ne tik realiai išgertą kiekį. Pasaulinė organizacija į skaičių įtraukia ir numanomą šešėlinę prekybą, taigi nelegalų arba kontrabandos būdu patekusį alkoholį.
Kaip organizacija tai apskaičiuoja?
„Neapskaityto arba nelegalaus alkoholio suvartojimą skaičiuoja pati PSO ekspertiniu būdu, vertindama mirtingumą, susirgimus, savižudybes, Vyriausybės politiką, tendencijas ir kitus su alkoholio vartojimu susijusius faktorius“, – teigė B.Stolytė. Pavyzdžiui, nelegalaus alkoholio kiekis rinkoje apskaičiuojamas ir pagal tam tikras prognozes.
PSO atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė paaiškino, kad nelegalaus alkoholio suvartojimą PSO apskaičiuoja remdamasi prieinamais duomenimis. „Mano žiniomis, Lietuvoje taikomas ekspertų apklausos metodas“, – sakė ji.
Ministerija: šalys gali skaičiuoti įvairiai
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad oficialią Lietuvos statistiką apie apskaitomo alkoholio suvartojimą teikia Statistikos departamentas.
Be to, ministerija pripažįsta, kad skaičiavimo būdus nusistato kiekviena šalis.
„Pasaulio šalys, apskaičiuodamos suvartojamo alkoholio kiekį, gali naudoti skirtingus metodus, pavyzdžiui, šalys į savo ataskaitą gali arba neįtraukti, arba įtraukti turistų suvartojamą alkoholį ir pan.“, – teigė ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistė Alina Žilinaitė.
Pasak jos, PSO dar „papildomai įvertina ir modeliuoja pagal savo bendrą visoms šalims taikomą metodiką, todėl duomenys gali nesutapti su šalies oficialiais apskaitomo alkoholio suvartojimo duomenimis“.
PSO atstovė: duomenys gali ir nesutapti
Be to, PSO į alkoholio suvartojimą įtraukia ir neapskaitytą alkoholį.
PSO atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė atsiųstame komentare teigia, kad PSO, siekdama padidinti duomenų palyginamumą tarp šalių, gautą informaciją apdoroja pagal savo standartinę vertinimo metodiką, „ir todėl PSO ataskaitose teikiami duomenys galio nesutapti su šalies skelbiama statistika“.
Pasak jos, 2016 m. rodikliai nustatyti prognozuojant įverčius, remiantis ankstesnių metų tendencijomis.
