Lietuviai iš pasienio miestų apsiperka kaimyninėse šalyse
Karantinas parodė, kokia opi problema yra nesubalansuota, ilgalaikio plano neturinti ir su kaimyninėmis šalimis nederinama akcizų politika. Anot Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacijos (LAGGIA) vadovo Manto Zakarkos, ilgą laiką buvo sunku įrodyti pasienio prekybos mastus, nes tokių duomenų niekas nefiksavo ir buvo galima tik spėlioti stebint kaimyninėse šalyse prie prekybos centrų stovinčius automobilius su lietuviškais numeriais.
„Praėjusių metų pabaigoje prekybininkai prabilo apie tai, jog Lietuvoje apsipirkimas pasienyje esančiuose miestuose išaugo ir tai rodo, kad ne pandemijos metu mūsų šalies gyventojai iš tiesų pas kaimynus vyksta apsipirkti maisto, buitinių daiktų, taip pat ir alkoholinių gėrimų, kuriems ten taikomi mažesni mokesčiai“, – teigia Mantas Zakarka.
Lietuvoje apsipirkimas pasienyje esančiuose miestuose išaugo.
Prekybininkų teigimu, pavyzdžiui pasienio su Lenkija mieste Lazdijuose, nuo pavasario iki vėlyvo rudens apyvarta buvo 15 proc. didesnė nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, taip pat išskirtas alkoholio bei tabako gaminių pardavimų augimas.
Nelegalaus alkoholio įvežama beveik 6 kartus daugiau
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė dar viena žinia – muitinė pranešė apie beveik šešis kartus daugiau įvežto nelegalaus alkoholio per praėjusius metus, lyginant su 2019 metais. Paprastai jis įvežamas iš Lenkijos ir Lietuvoje naudojamas alkoholiniams gėrimams falsifikuoti. Kaip nurodo muitinės atstovai, net 7,4 tonų sulaikyto nelegalaus alkoholio buvo būtent ne jau pagaminti gėrimai, o spiritas, iš kurio nelegalūs alkoholiniai gėrimai gali būti gaminami.
„Galime paprastai suskaičiuoti – iš tokio sulaikyto kiekio nelegalaus spirito įmanoma pagaminti apie 18,5 tūkstančių litrų nelegalaus, neaiškios kokybės alkoholinių gėrimų. Nuo tokių milžiniškų skaičių kenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir žmonių sveikata vartojant neaišku kaip pagamintą ir kokios sudėties produktą. Atrodo, kad pilstuko ir kaukolinės laikai jau buvo praeityje, bet jie labai greitai gali sugrįžti.
Galime tik spėlioti, kokie iš tiesų yra įvežamo nelegalaus alkoholio mastai – nevertėtų tikėtis, kad tai yra galutiniai skaičiai ir muitininkams šimtu procentų pavyksta sulaikyti kontrabandininkus. Taigi, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 14,5 tonų yra tik sulaikytas, mums žinomas, kiekis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad karantinas, ribojimai ir apskritai pandemija kontrabandai neturi jokios įtakos, nes formaliai sienos kontrabandininkams uždarytos visuomet“, – sako LAGGIA vadovas.
Dėl aukštų akcizų dalis rinkos pasitraukia į šešėlį
Taikomi kur kas didesni akcizai nei kaimyninėse šalyse didina nelegalaus alkoholio gamybą bei prekybą ir net uždarytos sienos tam negali užkirsti kelio. Dalis žmonių pradėjo prekes pirkti Lietuvoje, tačiau kaip rodo muitinės duomenys, dalis rinkos pasitraukia į šešėlį, nes yra poreikis pigiam produktui, kurio legali rinka negali patenkinti.
Žmonės dar daugiau pradėjo vartoti neaiškios kokybės ir kilmės produktų, įsigytų nelegaliai.
„Buvusi valdžia matyt galvojo, kad vartotojai prisitaikys prie didesnių akcizų ir kainų bei vis tiek pirks alkoholinius gėrimus. Oficialioje statistikoje gal net galime matyti, kad alkoholio vartojimas yra kiek sumažėjęs, tačiau kaip matome, realybė tokia, jog vartojimas buvo pastūmėtas į šešėlį. Vartotojai prisitaikė prie situacijos ne taip, kaip tikėjosi buvusi vyriausybė – žmonės tiesiog dar daugiau pradėjo vartoti neaiškios kokybės ir kilmės produktų, įsigytų nelegaliai“, – sako Mantas Zakarka.
Anot jo, buvusi vyriausybė didinamus akcizus teisino tuo, jog siekia mažinti alkoholio vartojimą ir taip gerinti žmonių sveikatą. Tačiau ne visos įvestos priemonės pasirodė veiksmingos.
„Nors į valstybės biudžetą akcizo surinkimas yra paaugęs, tačiau galime tik spėlioti, koks augimas būtų, jei daugiau dėmesio skirtume būtent šešėliui. Taip pat svarbu nepamiršti ir nelegalaus alkoholio poveikio žmonių sveikatai – jis yra sunkiai prognozuojamas, nes visiškai neaišku, iš kokių žaliavų ir kokiomis sąlygomis nelegalūs alkoholiniai gėrimai yra gaminami bei platinami“, – teigia vadovas.
Verslas pasiruošęs susitarti dėl ilgalaikio akcizų politikos plano
Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacija jau ne kartą akcentavo, kad priimant sprendimus dėl akcizų dydžių, būtina įvertinti ne tik, kiek mokestis gali atnešti papildomų lėšų į biudžetą, tačiau ir bendras vartojimo tendencijas, kurios vyrauja šalyje, skirtingą grupių perkamąją galią, kaimyninių šalių taikomus akcizus.
„Visa tai rodo, kad, norint valstybei ir verslui adekvačių akcizų, sprendimus dėl jų būtina priimti į situaciją žvelgiant ne kaip į tiesmuką priemonę biudžeto užpildymui, o kompleksiškai – įvertinant daugybę svarbių politinių, ekonominių, socialinių aspektų, diskutuojant su verslu bei visuomene ir strategiškai planuojant galimus pokyčius. Verslas supranta, kam ir kodėl yra taikomas akcizo mokestis, ir yra pasiruošęs susitarimams dėl ilgalaikio, bent kelių metų, plano. Tačiau tam būtinos ir valdančiųjų pastangos imtis ne skubotų sprendimų, bet nuoseklaus planavimo, kuris galėtų visiems leisti pasiekti kur kas geresnių ekonominių ir socialinių rezultatų“, – situaciją komentuoja LAGGIA vadovas.
