Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius – 927 eurai, o į rankas – 722 eurai. Vidutinis atlyginimas Estijoje – maždaug 40 procentų didesnis.
„Net atmetus atlyginimų skirtumus, estai viduriniąją klasę supranta kitaip nei lietuviai. Jiems mažiau rūpi nuosavas būstas, estai linkę dažniau atostogauti užsienyje ir leisti sau pramogauti“, – tyrimą apžvelgia „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių mano, kad nuosavo būsto turėjimas geriausiai charakterizuoja viduriniosios klasės atstovą. Pagal nuosavo būsto siejimą su viduriniąja klase lietuvių ir estų nuomonės išsiskiria – 56 proc. estų mano, jog būstas yra pagrindinis šios klasės atributas.
Pasak J.Cvilikienės, lietuviai tradiciškai vertina nuosavus namus ir siekia juos turėti, o investavimas į nekilnojamą turtą lietuvių dažnai nurodomas kaip patraukliausias ir labiausiai tinkantis būdas įdarbinti laisvas lėšas.
Estams labiau rūpi pramogos ir atostogos
Lietuviams vidurinioji klasė siejasi su galimybe patenkinti visus šeimos poreikius – šią galimybę įvardijo beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje, o estų − tik 11 proc.
Estai gerokai dažniau akcentavo galimybes pramogauti, įsigyti apynaujį automobilį, leisti laiką restoranuose ar atsipalaiduoti SPA centruose, rašoma pranešime.
„Lyginant lietuvių ir estų finansinę padėtį, svarstyklės krypsta estų pusėn − jiems jau nebėra taip sudėtinga atsiskaityti už būtinąsias paslaugas ar išsiversti be skolų. Deja, dažnai lietuvių šeimai tai vis dar yra iššūkis, ypač šaltuoju metų sezonu, kai išauga komunalinių paslaugų įmokos“, – sako „Swedbank“ ekspertė.
Atostogos svečioje šalyje yra taip pat yra vienas dažniausių viduriniajai klasei priskiriamų atributų. Remiantis tyrimo duomenimis, 28 proc. lietuvių mano, kad vidurinioji klasė gali sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą metuose, 11 proc. sako, kad išvykti atostogauti ji turėtų du kartus per metus. Tuo metu Estijoje viduriniajai klasei priskiriami gyventojai užsienyje atostogauti gali dukart metuose – taip mano 36 proc. estų.
Pasak J.Cvilikienės, tą lemia aukštesnis estų pragyvenimo lygis – jiems atostogauti dažniau yra savaime suprantamas dalykas.
„Swedbank“ ekspertė vertina, kad lietuviai galėtų pasimokyti estų išmanumo, mat estai turi gerokai daugiau galimybių pasitelkę įvairias platformas investuoti į startuolius, jie yra gerai išvystę intelektinės nuosavybės sritį, skaitmeninius sprendimus, jų ekonomika laikoma viena labiausiai globalizuotų pasaulyje.
„Ką tai reiškia paprastam žmogui? Kuo daugiau naudotis išmaniais sprendimais, įskaitant taupymo ir investavimo sritis, domėtis ekonomika. Jauniems abiturientams – rinktis technologinius, inžinerinius, matematinius mokslus. Vyresniems – bandyti kurti savo verslus, neapsiribojančius vien Lietuvos rinka. Tereikia daugiau pasidomėti gerai veikiančiais kaimynų sprendimais ir atsiriboti nuo išankstinių nusistatymų“, – vardina J. Cvilikienė.
