Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 2008 metais sudarė tik 62 proc. ES vidurkio. Tačiau Lietuva gali pasidžiaugti tuo, kad pagal šį rodiklį lenkia savo kaimynes – krizės alinamą Latviją (57 proc.) ir mažai jos paliestą Lenkiją (56 proc.), o tai ypač stebina žinant, kad Lenkijoje daugelio prekių kainos yra mažesnės, o atlyginimai ir pensijos didesnės nei Lietuvoje.
Agentūros „Eurostat“ atliktas tyrimas įvertino gyventojų perkamąją galią visose 27 ES narėse, taip pat trijose šalyse kandidatėse ir keturiose Balkanų valstybėse. Taip paaiškėjo, kad prasčiausiai gyvena bulgarai, šios šalies gyventojai sau gali leisti tik pusę to, ką sau leidžia senųjų ES narių piliečiai (41 proc.). Tai nebuvo netikėta. Nustebino tik tai, kad Bulgarijos gyventojų perkamoji galia nuo 2006 metų beveik nepadidėjo. Panaši padėtis yra ir Rumunijoje (47 proc.), tačiau šioje šalyje gyvenimas gerėja sparčiau, nes nuolat didėja ir šios šalies BVP.
Tyrimas atskleidė, kad kai kurios šių valstybių kaimynės, dar tik siekiančios narystės ES, gyvena kiek geriau nei Bulgarija ir Rumunija. Pavyzdžiui, Kroatija, kuri tikisi baigti derybas dėl stojimo į ES 2010 metais. Panaši padėtis ir Makedonijoje, Juodkalnijoje bei Serbijoje. Tačiau labai prastai gyvena albanai.
Iš Baltijos šalių geriausiai sekasi Estijai – jos gyventojų perkamoji galia siekia 67 proc., vadinasi, yra 5 proc. didesnė nei Lietuvos. Lietuviai gali pasidžiaugti bent tuo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia vis didėja – 2007-aisiais ji siekė 59 proc., o 2006 metais – tik 55 proc., palyginti su Vakarų Europos piliečiais. Tačiau neabejojama, kad šiais metais Lietuvos gyventojų perkamoji galia gerokai sumažės.
Šimto procentų, t. y. turtingąsias ir skurdžiąsias šalis skiriančios ribos, kol kas neperkopė nė viena ES naujokė. Arčiausiai šio tikslo yra Kipras (96 proc.) ir Slovėnija (91 proc.).
Tradiciškai gerai gyvena Austrijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Belgijos gyventojai, jų perkamoji galia yra 15–25 proc. didesnė nei vidutinio europiečio. Kiek prasčiau sekasi Prancūzijai ir Ispanijai, jų gyventojai gyvena 1–10 proc. geriau nei ES vidurkis. Tuo metu graikai, slovėnai ir kipriečiai – 1–10 proc. blogiau nei vidurkis. Užtat Čekijos, Maltos, Portugalijos ir Slovakijos gyventojai gali pasidžiaugti, kad jų perkamoji galia yra 20–30 proc. didesnė už ES vidurkį.
Didžiausia perkamąja galia gali didžiuotis viena mažiausių ES valstybių Liuksemburgas. Jos gyventojai gali nusipirkti prekių net du su puse karto daugiau už vidutinį europietį (276 proc.). Tiesa, ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad taip yra dėl to, kad Liuksemburge dirba daug užsieniečių, prisidedančių prie šios valstybės BVP kūrimo, tačiau jie nėra laikomi nuolatiniais jos gyventojais. Į turtingiausių ES valstybių narių trejetuką pateko ir krizės purtoma Airija (135 proc.) bei Nyderlandai (134 proc.). Euro zonoje perkamosios galios vidurkis siekia 108 procentus.
