„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.
Daugiausia plūsta vairuotojai
Populiariausios Lietuvos darbdavių įdarbintų užsieniečių profesijos, rugsėjo duomenimis, – vilkikų ir lengvųjų automobilių bei furgonų vairuotojai (7,6 tūkst. darbuotojų), įvairių statybinių profesijų darbuotojai: suvirintojai, betonuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, plytų mūrininkai, tinkuotojai ir pan. (daugiau negu 900 darbuotojų).
Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje skelbiama, kad ir šiandien daugiausia darbuotojų trūksta transporto ir statybos sektoriuose – kiekviename iš jų maždaug po tūkstantį darbo vietų skelbimų. Vadinasi, darbdaviai dažniausiai priima tų profesijų, kurių nebegali rasti vietoje, atstovus.
Daugiausia užsieniečių įdarbina didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – registruoti darbdaviai.
Kiek skiriasi atlyginimai?
Dar viena, dažnai minima su užsieniečių darbu susijusi grėsmė, – darbo užmokesčio „dempingas“ – tai, kad iš ekonomiškai silpnesnių šalių atvykę užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu vietiniai, todėl vietiniams sunkiau išsiderėti didesnę algą.
Tų pačių profesijų užsieniečių ir vietinių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenys rodo, kad dažniausiai populiariausių profesijų užsieniečių vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 100 eurų mažesnis.
Pavyzdžiui, vidutinis Lietuvos gyventojo, dirbančio vilkiko vairuotoju, darbo užmokestis (pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos) sausio–rugsėjo mėn. buvo 538 eurai per mėnesį, o Lietuvoje įdarbinto užsieniečio – 424 eurai; suvirintojo – atitinkamai 601 ir 510 eurų; betonuotojo – 522 ir 457 eurai; plytų mūrininko – 489 ir 395 eurai.
„Vis dėlto išvada apie „dempingo“ žalą būtų skubota, nes šių profesijų darbuotojų užsieniečių skaičius vis dar yra gerokai mažesnis negu lietuvių. Be to, skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkius, neatsižvelgta į tai, ar vienoda vienos ir kitos darbuotojų grupės darbo laiko trukmė. Taip pat tikėtina ir tai, kad užsieniečiai, palyginti su lietuviais, yra dar labiau suinteresuoti slėpti pajamas nuo mokesčių“, – rašo J.Varanauskienė.
Tiesa, ji nepaminėjo, kad didelę vairuotojų darbo užmokesčio dalį sudaro dienpinigiai, kurie darbo užmokesčio statistikoje niekaip neatsispindi.
„Nerimas neturi pagrindo“
Pernai pagal darbo vizas įdarbinti užsieniečiai sumokėjo maždaug 13 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Pastaruoju metu daug diskutuojama – gerai ar blogai kviesti į šalį dirbti užsieniečius. Juos įdarbinantys darbdaviai sako, kad tai yra būtinybė norint vystyti verslą ir didinti sukuriamą pridėtinę vertę. Tačiau tokias kalbas palydi skeptikų pastabos apie atlyginimų „dempingą“.
Tie, kas propaguoja aukštųjų technologijų proveržį, tikriausiai ne vilkikų vairuotojų ar statybininkų antplūdžio iš užsienio laukia. Kita vertus, nekvalifikuotų profesijų atstovų tarp su darbo vizomis įdarbintų užsieniečių labai mažai.
Be jau minėto atlyginimų „dempingo“, dar teigiama, kad pas Lietuvos darbdavius uždirbtus pinigus tokie užsieniečiai išsiveža arba išsiunčia leisti į savo gimtąsias šalis, vadinasi, Lietuvos vidaus vartojimo jie neaugina.
Kita vertus, nuo šių pajamų vis tiek sumokami mokesčiai. Pavyzdžiui, preliminariais duomenimis, pernai pagal darbo vizas įdarbinti užsieniečiai sumokėjo maždaug 13 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
„Kaip ten bebūtų, nerimas, kad užsieniečiai atima darbą iš Lietuvos gyventojų, vis dar neturi pagrindo“, – rašo J.Varanauskienė.
