Įsivaizduokite siuvėją Rūtą, kuri pernai, kai MMA dar siekė 325 eurus, gaudavo 350 eurų atlyginimą. Ji tuomet priklausė tam 80 proc. lietuvių, kurie už savo triūsą gaudavo didesnį nei minimalų atlyginimą.
Tačiau nuo sausio pirmosios, kai minimali alga šalyje buvo padidinta iki 350 eurų, ji įstojo į mažiausiai uždirbančiųjų lietuvių gretas. Jos per pastarąjį pusmetį, kai MMA buvo didinta net 2 kartus, išaugo 5 proc. – dabar minimalią algą ar dar mažiau uždirba ketvirtadalis darbuotojų Lietuvoje.
MMA gavėjų – vis daugiau
Pernai liepą MMA buvo padidinta nuo 300 iki 325 eurų, šių metų sausį pakilo iki 350 eurų. Prieš pusmetį darbuotojų, uždirbančių minimalų atlyginimą ar dar mažiau, buvo apie 239 tūkst. (20,6 proc. visų darbuotojų Lietuvoje). Sausio mėnesį jų gretos išaugo iki 274 tūkst. (25,6 proc. visų darbuotojų Lietuvoje).
MMA gaunančiųjų skaičius per tą laikotarpį išaugo nuo 7 iki 8,5 proc. Tuo metu žmonių, už savo darbą gaunančių mažiau nei MMA, skaičius išaugo nuo 13,6 ik 17,1 proc.
Taigi akivaizdu, kad, didinant minimalų darbo užmokestį, ūgtelėjo mažiausią atlyginimą gaunančių darbuotojų skaičius. Bet kodėl?
Viena iš priežasčių – MMA gaunantys darbuotojai pasiveja tokius, kaip Rūta, kurie anksčiau uždirbdavo ne patį mažiausią atlyginimą. Kiek daugiau uždirbusių žmonių atlyginimai nebėra didinami, todėl MMA gavėjų skaičius auga.
Mažiau vokeliuose mokamų atlyginimų
Tiesa, kaip pastebi „Sodros“ specialistai, padidėjus MMA, po kurio laiko dalis dirbančiųjų vėl „permigruoja“ į daugiau nei MMA gaunančiųjų gretas.
„Tai reiškia, kad tiems, kurie anksčiau gaudavo daugiau nei MMA, šiam dydžiui „pasivijus“ jų uždarbio dydį, šiek tiek vėl padidėja atlyginimai ir metų eigoje atsistato buvusi pusiausvyra“, – 15min sakė „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis.
Tačiau akivaizdu, kad „permigruoja“ ne visi, mat MMA gavėjų gretos išaugo. Žinoma, tam yra ir kitų priežasčių.
„Swedbank“ ekonomistė Vaiva Šečkutė be plokštėjančių atlyginimų išskiria ir šešėlinės ekonomikos susitraukimą.
„MMA didinimas priverčia dalį pajamų, kurios mokėtos anksčiau vokelyje, dabar mokėti oficialiai“, – aiškino ekonomistė.
Tačiau tai aktualu privačiajam sektoriui, kuriame ir klesti šešėlis, tuo metu valstybiniame sektoriuje, kur nėra vokelių, aktualesnė atlyginimų plokštėjimo problema.
„Pakėlus MMA ir kvalifikuoti darbuotojai gauna vos ne minimalų atlyginimą“, – pabrėžė V.Šečkutė.
Liepą MMA bus keliama iki 380 eurų. Tai visų pirma reiškia, kad atlyginimus reikės didinti gausesniam būriui darbuotojų. Tikėtina, kad MMA gavėjų skaičius ir vėl augs.
Žmones pakeis mašinos
Apie siuvėją Rūtą užsiminiau ne veltui, mat tekstilės sektoriuje atlyginimai yra maži. Kiekvieną kartą, didinant minimalią algą, įmonės jaučia vis didesnį spaudimą keistis – atleisti darbuotojų, juos pakeisti mašinomis, galbūt net visai užsidaryti.
„Tekstilės pramonėje yra didelė konkurencija, ypač iš Tolimųjų Rytų, tai dėl to atlyginimus stengiamasi laikyti kuo mažesnius. Tai yra sudėtingoji apdirbamosios pramonės sritis. Tai jie visuomet stengsis laikyti kuo mažesnį atlyginimą, nebent tai būtų inovatyvi tekstilės įmonė“, – 15min aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertas Juozapas M.Preikša.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas drabužių siuvimo įmonėse atskaičius mokesčius 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 410 eurų, prieš metus – 385 eurus.
Kiek man teko bendrauti su įmonėmis tekstilės, tai kai kurios jų planuoja netgi užsidaryti, – sakė LPK ekspertas.
Be to, pabrėžė J.M.Preikša, siuvimo įmonių pelno maržos yra nedidelės, todėl, kylant atlyginimams, jos dar labiau traukiasi.
„Kiek man teko bendrauti su įmonėmis tekstilės, tai kai kurios jų planuoja netgi užsidaryti. (…) Jeigu jos laikys kelių procentų maržą, o 10 proc. padidins minimalų atlyginimą, tokiu atveju darbo užmokestis sudaro didelę dalį išlaidų krepšelio. Įmonė taps nuostolinga ir užsidarys“, – kalbėjo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad MMA dabar jau yra didelis, todėl nekvalifikuotiems darbuotojams mokėti 350 eurų jau tiesiog nebeapsimoka.
„Įmonių darbuotojai, kurie kažkada dirbdavo visiškai nekvalifikuotą darbą, pakeičiami mašinomis, vyksta automatizacija. Tie darbuotojai, kurie anksčiau dirbo nekvalifikuotą darbą, jie vis tiek yra įsigyvenę į visą įmonės florą ir fauną, jie yra kvalifikuojami į aukštesnes pozicijas. Jeigu jis anksčiau buvo cecho darbuotojas, dabar galbūt jau dirbs operatoriumi ir gaus didesnį atlyginimą nei anksčiau“, – kalbėjo J.M.Preikša.
