Lietuviškų produktų eksportavimas į musulmoniškas šalis nepasiteisino: rinka užpildyta

Maisto produktų eksportuotojai sako, kad Halal sertifikatai, leidžiantys eksportuoti produktus musulmoniškoms valstybėms, neatnešė tiek naudos, kiek tikėtasi. Pasak specialistų, po žiniasklaidoje nuvilnijusios euforijos gamintojai suprato, kad konkuruoti šiuose kraštuose brangu ir sudėtinga.
Dubajaus nuotraukos iš oro
Dubajus – miestas, pastatytas ant smėlio / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jei gamintojas turi Halal sertifikatą, reiškia, jo produkcija tinkama vartoti musulmonams, o gamybos procesas atitinka religinius reikalavimus. Prieš ketverius metus Lietuvos gamintojai gavo Halal sertifikatus ir tai atvėrė kelią Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuoti į musulmoniškas valstybes. Buvo tikėtasi, kad atsivers didžiulės Indonezijos, Irano, Jungtinių Arabų Emyratų rinkos.

Vis dėlto Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas sako, kad gamintojai patyrė nusivylimą, mat šios rinkos pasirodė esančios užpildytos. Vienintelis būdas įsitvirtinti – pasiūlyti patrauklesnę kainą, o tai sunku, nes lietuviška produkcija brangi. Be to, reikalingos nemažos investicijos, kad būtų galima atitikti Halal reikalavimus. Todėl maždaug 8 iš 10 įmonių, pabandžiusios įsitvirtinti musulmoniškose rinkose, nusprendė neinvestuoti į tokią gamybą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų