„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuviškų produktų eksportavimas į musulmoniškas šalis nepasiteisino: rinka užpildyta

Maisto produktų eksportuotojai sako, kad Halal sertifikatai, leidžiantys eksportuoti produktus musulmoniškoms valstybėms, neatnešė tiek naudos, kiek tikėtasi. Pasak specialistų, po žiniasklaidoje nuvilnijusios euforijos gamintojai suprato, kad konkuruoti šiuose kraštuose brangu ir sudėtinga.
Dubajaus nuotraukos iš oro
Dubajus – miestas, pastatytas ant smėlio / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jei gamintojas turi Halal sertifikatą, reiškia, jo produkcija tinkama vartoti musulmonams, o gamybos procesas atitinka religinius reikalavimus. Prieš ketverius metus Lietuvos gamintojai gavo Halal sertifikatus ir tai atvėrė kelią Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuoti į musulmoniškas valstybes. Buvo tikėtasi, kad atsivers didžiulės Indonezijos, Irano, Jungtinių Arabų Emyratų rinkos.

Vis dėlto Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas sako, kad gamintojai patyrė nusivylimą, mat šios rinkos pasirodė esančios užpildytos. Vienintelis būdas įsitvirtinti – pasiūlyti patrauklesnę kainą, o tai sunku, nes lietuviška produkcija brangi. Be to, reikalingos nemažos investicijos, kad būtų galima atitikti Halal reikalavimus. Todėl maždaug 8 iš 10 įmonių, pabandžiusios įsitvirtinti musulmoniškose rinkose, nusprendė neinvestuoti į tokią gamybą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs