Nors Rumunija ir pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) Tarybai, tačiau jau sulaukė tam tikrų abejonių. Dar pernai, gruodžio pabaigoje, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris klausė – ar sugebės šalis, kurioje korupcija tebėra viena didžiausių problemų, įsiklausyti į kitų problemas?
15min lankėsi Rumunijos sostinėje Bukarešte, kuriame retai sutiksi lietuvių.
Nori ir Šengeno, ir euro
Į ES Rumunija buvo priimta dar 2007 m., bet šalis dar tik rengiasi prisijungti prie Šengeno erdvės. Tiesa, koją kiša nevieningas ES valstybių narių požiūris šiuo klausimu.
Rumunija taip pat siekia euro. Šalis išsikėlusi tikslą 2024 m. įsivesti eurą, kol kas čia cirkuliuoja lėjos. Šiuo metu 1 euras vertas 4,7 lėjos.
Neretai ES sudaromuose sąrašuose Lietuva lenkia Rumuniją. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, lyginant su ES vidurkiu, Rumunija nusileidžia Lietuvai pagal PPS (angl. Purchasing Power Standards) (Lietuvoje 78 proc., o Rumunijoje – 63 proc.).
Rumunijoje mažesnė ir minimali mėnesinė alga (MMA). Lietuvoje MMA „ant popieriaus“ yra 555 eurai, o Rumunijoje – 446 eurai.
Iš Lietuvos į Rumuniją – tik su persėdimu
Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Rumuniją nevykdo jokios oro linijos, panašu, lietuviai čia reti svečiai, tad į tarptautinį „Henri Coanda“ oro uostą nusileidau jau gerokai po pietų, nors Vilniuje pradėjau kelionę ryte. Tad nukakti į Bukareštą užtruko kone visą dieną.
Dažniausiai atvykusių turistų pasirenkama kryptis – miesto centras. Nuo oro uosto iki sostinės centro – kiek mažiau nei 20 kilometrų Patogiausia iki ten vykti taksi arba autobusu, kuris yra pigiausias variantas.
Renkantis bilietą autobusui rekomenduoju pirkti melsvą „Multiplu“ kortelę. Ji kainuoja 7 lėjas (apie 1,5 euro). Su šiuo bilietu galėsite važiuoti 783 numeriu pažymėtu autobusu du kartus, taigi iš oro uosto į centrą ir atgal.
Keliauti taksi gali būti greičiau, tačiau komplikuočiau. Mat taksistai, prie oro uosto laukiantys atvykusių turistų, nevengia sukčiauti ir galiausiai už paslaugą paprašo sumokėti daugiau nei iš tiesų turėtų.
Viena sutikta moteris iš Kipro pasakojo, kad už atvežimą nuo oro uosto iki centro taksistui sumokėjo 170 lėjų (apie 37 eurus).
Įprasta 1 km kaina važiuojant licencijuotu taksi svyruoja nuo 1,39 lėjos iki 3,5 lėjos arba 30–70 euro centų. Taigi kiprietė turėjo sumokėti apie 45–50 lėjų (apie 10 eurų).
Beje, panašios problemos kartais kildavo ir turistams, atvykusiems į Vilniaus oro uostą, tik dabar kilometrų kainos tapo fiksuotos.
Kainos panašios, bet kai kur mažesnės
Bukareštas – kontrastų miestas su niūriais ir griozdiškais pastatais, uždengtais reklamomis ir kitais dideliais plakatais. Sostinės centre matyti nemažai apleistų, su užkaltais langais namų.
Tačiau Bukarešto senamiestį, grįstą akmeniniais takais, puoštą skulptūromis ir dekoracijomis, tikrai verta pamatyti.
Kainos bent jau Bukarešto centre pasirodė panašios į Vilniaus. Pavyzdžiui, rasti nakvynę dviem sostinės centre esančiuose apartamentuose ar trijų žvaigždučių viešbučiuose įmanoma už 50 eurų.
Pigiau galima pernakvoti hostelyje netoli Bukarešto centro. Vienam asmeniui gali užtekti 7–8 eurų. Tuo tarpu Vilniuje dažniausiai prireiks kiek daugiau – maždaug apie 12 eurų žmogui.
Kainos maitinimo įstaigose varijuoja, tačiau tikrai nešokiruoja. Kai kur už pietus (sriubą, pagrindinį patiekalą, desertą ir gėrimą) asmeniui gali užtekti sumokėti 10 eurų, tačiau centre, kur daugiau turistų, kainos, žinoma, didesnės. Pavyzdžiui, tradicinė pupelių sriuba su rūkyta kiauliena centre kainuoja apie 15 lėjų (3 eurus), porcija tradicinių Sarmale centre kainuoja apie 32 lėjas (7 eurus), o porcija tradicinio deserto Papanasi su grietine ir uogiene atsieis apie 22 lėjas (4 eurus).
Lentynose ir lenkiški obuoliai
Bukarešte su 2 milijonais gyventojų klesti prekyba gatvėse, kur prekeiviai siūlo knygas, suvenyrus, drabužius, tačiau yra ir didelių prekybos centrų. Maisto prekių parduotuvės panašios kaip ir Lietuvoje.
Vaikščiodama po vieną parduotuvę visai netikėtai radau obuolius iš Lenkijos. Kilogramas jų kainuoja 2,39 lėjos (0,50 euro). Lietuvos parduotuvėse sveriamų lenkiškų obuolių galima rasti pigiau – už 39 euro centus.
Rumunijoje 1 kg antros klasės ispaniškų pomidorų kainuoja 6,49 lėjos (1,36 euro). Panašios išvaizdos, tos pačios kilmės ir klasės pomidorai Lietuvoje viename iš prekybos tinklų kainuoja 1,65 euro už kilogramą.
Kilogramas bulvių iš Vokietijos kainuoja 2,99 lėjos (0,6 euro). Maždaug už 0,5–1 eurą Lietuvoje galima nusipirkti kilogramą bulvių.
Litro pieno pakuotė Rumunijoje kainuoja apie 1 eurą ar daugiau, Lietuvoje jis pigesnis, tačiau, pavyzdžiui, už 0,5 l butelį gazuoto gėrimo „Sprite“ Lietuvoje teks sumokėti apie 80 euro centų, o Rumunijoje jis pigesnis – 2, 95 lėjos (apie 60 euro centų).