Ketvirtadienį Briuselyje prasideda ironiškai eiliniu istoriniu vadinamas ES viršūnių susitikimas, kuriame bus sprendžiamas euro likimas, aptariama dar glaudesnė integracija, didesni įgaliojimai bendroms institucijoms prižiūrėti nacionalinius biudžetus ir bankų sistemą, būdai skatinti ekonomikos augimą. Britų visuomeninis transliuotojas nuo 2010 m. pradžios, kai Graikiją apėmė krizė, išsiplėtusi į visą euro zoną, tokių susitikimų suskaičiavo jau 19.
„ES nespėja atremti globalių finansinių iššūkių ir priimti būtinų sprendimų sunkmečiui įveikti“, – prieš išvykdama į susitikimą pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Europai atėjo metas apsispręsti, ar gilinti ES ekonominę ir politinę integraciją, ar rizikuoti euro zonos ateitimi. Uždelsus ir laiku nepriėmus būtinų sprendimų, skaudžias ekonomines pasekmes gali patirti visos ES narės, pažymėta Prezidentūros pranešime spaudai.
Anot šalies vadovės, ieškodama išeičių, kaip įveikti ekonominį sunkmetį, ES privalo toliau laikytis griežtos finansinės disciplinos, gyventi pagal savo išgales ir kartu išnaudoti visus įmanomus instrumentus ekonomikos augimui skatinti.
„Tikėtis stebuklų nelabai išeis“, – ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki susitikimo pradžios, žurnalistams sakė vienas iš Briuselyje dirbančių mūsų šalies diplomatų.
„Mes nesame laive, kuris šiuo metu gali nuskęsti, – tvirtino jis. – „Titanikas“ plaukia, ledkalnis artėja ir klausimas, ar jis spės pasukti į šoną, ar susidurs, ar nuskęs. Mes plaukiame kitu laivu netoli „Titaniko“. Jei jis nespės išsisukti, ar nutemps mus iš paskos? Pavairuoti „Titaniko“, norim ar nenorim, negalime.“
Kovoja dėl didesnių Briuselio išmokų
Prieš pat susitikimą A.Merkel taip pat įspėjo nesitikėti stebuklingos formulės ir paprastų sprendimų krizei vienu ypu išspręsti.
Bendrijos lyderiams bus pateikta ES prezidento Hermano Van Rompuy ataskaita dėl pinigų sąjungos perspektyvų. Joje, be kita ko, siūloma įkurti Europos iždą, kalbama apie didesnę bankų ir nacionalinių biudžetų kontrolę, narių skolų ribojimą. Taip pat pasiūlytas 130 mlrd. eurų apimties augimo ir užimtumo paktas.
Kai kurios ES narės, visų pirma Prancūzija agituoja imtis priemonių augimui paskatinti ir siekti didesnės integracijos. Siekiant augimo norima perskirstyti struktūrinių fondų lėšas. Šia linkme ketinama orientuoti ir 2014-2020 m. finansinę perspektyvą.
Vokietijos įsitikinimu, tvarų augimą gali užtikrinti stipresnis konkurencingumas ir didesnis darbo efektyvumas. Ji nenori prisiimti dar didesnės rizikos dėl silpnesnių šalių, kurių pastangos sutvarkyti viešuosius finansus ne visada atrodo įtikinamos.
Nuomonės išsiskiria ir dėl euroobligacijų, kurios leistų Italijai, Ispanijai ir kitoms šalims, nepajėgiančioms gauti paskolų iš bankų, pasiskolinti už nedideles palūkanas. Euroobligacijos būtų lyg vyriausybių obligacijos, tik jas išleistų visos 17 euro zonos narių kartu. Anot Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, euroobligacijos yra klaidingas ir neproduktyvus kelias.
Mūsų ir kitos euro zonai nepriklausančios ES narės laikosi pozicijos, kad dabartinę krizę privalo išspręsti pačios euro zonos valstybės ir kad prioritetas yra jos išsaugojimas. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso norėtų visų bloko narių bankų sąjungos, kiti, pavyzdžiui, britai reikalauja, kad ji būtų kuriama tik euro zonoje.
Dabartiniai Lietuvos prioritetai yra lėšos sanglaudai, žemės ūkiui ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Pagal paramos vienam gyventojui dydį (3–5 proc. bendrojo vidaus produkto) esame pirmi ES. Šią dalį norima suvienodinti ir sumažinti iki 2,5 proc. BVP.
Pritaikius EK pasiūlytą formulę, Lietuva gautų milijardu litų mažiau nei 2007–2013 m., kai buvo numatyta skirti 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų). Mat bazinė BVP apimtis skaičiuojama pagal 2009–2010 m., kai ekonomika, iš pradžių augusi, smuko 14 proc., rodiklius. Tokia formulė nepalanki Baltijos šalims ir Vengrijai. Dabar ES pirmininkaujanti Danija deryboms pasiūlė ne 2,5 proc., o 2,x proc. dydį. Jei pavyktų susitarti dėl Lietuvos prašomo dydžio – 2,9 proc. BVP, parama iš esmės nesikeistų.
EK taip pat siūlo Baltijos šalių žemdirbiams 2014–2020 m. toliau mokėti mažesnes išmokas, palyginti su bloko senbuvėmis. Ketvirtadienį Briuselyje lietuvių ir kitų šalių žemdirbių atstovai rengia protesto akciją. Išmokas siūloma didinti vidutiniškai trečdaliu – jos pamažu augs nuo 459 litų iki 614,6 Lt už hektarą, bet vis tiek nesieks ES vidurkio (249 eurus už hektarą). Lietuva gauna 143 eurus, Latvija – 83 eurus, Estija – 112 eurų, o Graikija – net 600 eurų už hektarą.
O jau ir taip apkarpytą bendrą ES biudžetą siūloma mažinti dar 10 proc. (kiek daugiau nei 1 proc. bloko BVP).
Tuo metu IAE uždarymą EK norėtų finansuoti tik iki 2018 m. Lietuva siekia, kad lėšų būtų skiriama ir vėliau. Briuselyje į šį norą žiūrima kiek skeptiškai – mūsų pozicijų nesustiprina vėluojantys darbai ir klausimai dėl skirtų pinigų panaudojimo.