Jei anksčiau norint, kad informacija sklistų ir žmonės ja naudotųsi, reikėjo spausdinti knygas, tai šiandien būtina ją perkelti į internetą ir skaitmeninę erdvę. Norėdami, kad lietuvių kalba būtų gyva, vartojama, ją taip pat turime ten apgyvendinti.
Žodynai internete – tik pradžia
Lietuvių kalbos institutas, taip pat lituanistai iš kitų mokslo ir studijų institucijų ne tik kaupia įvairius kalbos išteklius – žodynus, kartotekas, duomenų bazes. Jau senokai pradėti skaitmeninti atskiri knyginiai žodynai. Pavyzdžiui, 2005 metais suskaitmenintas didysis 20-ties tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, jį galima rasti čia.
Prieš penketą metų Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu sukūrė Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą.
Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė ir turinio kūrimo ekspertė dr. Jurgita Jaroslavienė sako, kad šiandien nebeužtenka tik turėti suskaitmenintus žodynų ar kartotekų duomenis: „Kalbos ištekliai turi būti susieti vieni su kitais įvairiais vidiniais saitais, kad išryškėtų jų bendrumai ir skirtumai, kad atsiskleistų semantiniai žodžių ryšiai. Šitaip atsirastų galimybė gauti daugiau ir įvairesnės, sistemiškiau pateiktos lietuvių kalbos lobynuose slypinčios informacijos.“
Ji pasakoja, kad tęsdamas jau pradėtus darbus ir atsižvelgdamas į naujus poreikius Lietuvių kalbos institutas inicijavo projektą „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, kurį numatyta įgyvendinti naudojantis pažangiausiomis informacinėmis technologijomis.
Projekto vadovė Dalia Jurgaitytė aiškina, kad pirmiausia siekiama suskaitmeninti ir pateikti visuomenei reikalingus lietuvių kalbos žodynus, kartotekas ir kai kurias kalbos duomenų bazes. Pašnekovė sako, kad apsilankę išteklių sistemos svetainėje, šiuo metu galite naudotis tokiais skaitmeniniais ištekliais:
- suskaitmenintais 16 žodynų, iš jų 6 vienakalbiais („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Sinonimų žodynas“, „Antonimų žodynas“, „Frazeologijos žodynas“, „Sisteminis lietuvių kalbos žodynas“, „Palyginimų žodynas“) ir 10 dvikalbių (šių kalbų: lietuvių–latvių, latvių–lietuvių, lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių, lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių, lietuvių–anglų, anglų–lietuvių, lotynų–lietuvių, senovės graikų–lietuvių);
- suskaitmenintomis 6 kartotekomis, iš jų 3 „Lietuvių kalbos žodyno“ ir 3 tautosakos paveldo;
- 4 elektroninėmis lietuvių kalbos išteklių duomenų bazėmis (Istorinių vietovardžių duomenų bazė, Pavardžių duomenų bazė, Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė, Tarmių archyvas).
Taip pat šioje sistemoje yra atnaujintas lietuviškas šriftas Palemonas ir kelios lietuvių kalbai mokytis skirtos priemonės.
D.Jurgaitytė yra įsitikinusi, kad visos šios paslaugos bus itin aktualios, parankios ir pravarčios visiems lietuvių kalbą vartojantiems ar norintiems jos išmokti žmonėms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat valstybės institucijoms, mokslo ir švietimo sistemai bei verslui.
Laukiantys iššūkiai
J.Jaroslavienė sako, kad šią vasarą Lietuvių kalbos institutas pradėjo naują projektą „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, kurį planuoja įgyvendinti iki 2020 metų rugsėjo. Siekiant, kad lietuvių kalbos ištekliai būtų labiau prieinami, numatoma į Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą integruoti naujus reprezentatyvius lietuvių kalbos išteklius, sukurti lietuvių kalbos žodžių prasminį tinklą ir naujas elektronines paslaugas vartotojams. Šiems darbams iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 2,37 mln. eurų.
„Šiuo metu išteklių sistemoje dar nėra keleto ypač svarbių lietuvių kalbos skaitmeninių šaltinių, jie prieinami tik atskirose interneto svetainėse. Tai didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ (http://www.lkz.lt), „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ su antraštynu (http://bkz.lki.lt/) ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (http://naujazodziai.lki.lt). Iki 2020 m. rudens numatoma šiuos šaltinius integruoti į bendrą skaitmeninių išteklių sistemą. Atsižvelgiant į vartotojų pageidavimus ir pastabas, bus patobulinta paieškos sistema.
Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė priduria, kad į LKIIS sistemą integravus dar daugiau skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių, jų duomenys, žodžiai ir jų reikšmės į prasminį tinklą bus siejami atsižvelgiant į tarptautinius gerosios praktikos pavyzdžius. Lietuvių kalbos žodžių tinklas prasminiais žodžiais bus susietas su kitų kalbų žodžių tinklais: Prinstono anglų kalbos žodžių tinklu, Prancūzų kalbos žodžių tinklu.
Naujovės ir patogumas
Dr. L. Vaičiulytė-Semėnienė sako, kad apimtimi ir paieškos galimybėmis lietuvių kalbos žodžių tinklas skirsis nuo minėtų anglų, prancūzų kalbos žodžių tinklų – jis bus išsamesnis, nes apims visas kalbos dalis: daiktavardžius, būdvardžius, veiksmažodžius, įvardžius, skaitvardžius, prieveiksmius, prielinksnius, jungtukus, dalelytes, jaustukus ir ištiktukus, atspindės ne tik leksinius, bet ir sintaksinius semantinius žodžių ryšius, integruos sinonimus, antonimus ir frazeologizmus. Tuo metu tarptautiniu standartu tapęs anglų kalbos žodžių tinklas sudarytas keturių kalbos dalių (daiktavardžių, veiksmažodžių, būdvardžių ir prieveiksmių) bei jų sinonimų pagrindu.
Svarbu atverti kalbos išteklius visiems, o pasinaudoti jais galės kiekvienas pagal savo poreikius
Minėtoje skaitmeninių išteklių sistemoje bus sukurtos šios 4 viešosios elektroninės paslaugos:
1. E. paslauga „Paieška žodžių tinkle“, skirta gauti informacijos apie leksiką lietuvių kalbos žodžių tinkle. Bus sudarytos galimybės panaudoti prasminio lietuvių kalbos žodžių tinklo duomenis kurti kitas pažangias elektronines paslaugas ir išvestinius produktus.
2. E. paslauga „E. rinkodara“, skirta lietuvių kalbos ištekliams panaudoti rinkodaros tikslais: analizuoti ir kalbine informacija papildyti vartotojų užklausas, vykdyti nuomonių analizę, kurti naujus prekių ženklų vardų ar įmonių pavadinimus. Pavyzdžiui, pagal įvestą žodį (veiklos sritį, gaminio ar paslaugos pavadinimą ir pan.) vartotojui bus pateiktas galimų pavadinimų (arba reikšminių žodžių) sąrašas su tų pavadinimų vartojimo kontekstais ir semantiniais ryšiais, kad būtų patogiau susikurti, pasitikrinti ar išsirinkti naujų pavadinimų.
3. E. paslauga „E. sąvokos“, skirta gauti visą ištekliuose esančią informaciją apie dominančią sąvoką (sąvokos apibrėžtis, sąvoką išreiškiančius žodžius, jų semantinius požymius, atitikmenis kitomis kalbomis ir kt.) iš trijų galimų sričių: medicinos, finansų ir informacinių technologijų.
4. E. paslauga „E. patarimai“, kuri leis produktyviau naudotis lietuvių kalbos galimybėmis, kurti naujus žodžius, gauti išsamią informaciją apie bendrinės kalbos normas ir jų įvairavimą bei pokyčius.
Ir mokinukui, ir vertėjui
Apie tokių paslaugų naudą bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė pasakoja pateikdama konkrečių pavyzdžių: „Viešai kalbėdami ar rašydami bendrine kalba, ypač oficialesnius tekstus, žmonės susiduria su kalbos įvairove ir ima ieškoti tinkamiausio, taisyklingiausio, stilingiausio raiškos būdo.
Svarstydami, kokį žodį ar formą pasirinkti, ima ieškoti atsakymų kalbos leidiniuose, pirmiausia internete prieinamuose žodynuose. Tačiau žodynai ir gramatikos ne visada gali pateikti reikiamą atsakymą, nes tai kalbos sistemą aprašantys veikalai. Kalbos praktikos reikalams reikalingi kitokio tipo leidiniai – vadinamieji kalbos vadovai, kuriuose galima rasti įvairių kalbos vartojimo patarimų.“
Ji sako, kad turima popierinių kalbos patariamųjų leidinių, o nuolat atnaujinamų skaitmeninių kalbos rekomendacijų, išskyrus Valstybinės lietuvių kalbos konsultacijų banką, beveik nėra, tačiau praktika rodo, kad tokių paslaugų labai reikia. Jos itin aktualios ir reikalingos rašytojams, vertėjams, žurnalistams, mokslininkams, studentams, mokiniams ir mokytojams, taip pat valstybės institucijoms, mokslo ir švietimo institucijoms, verslo atstovams.
„Svarbu atverti kalbos išteklius visiems, o pasinaudoti jais galės kiekvienas pagal savo poreikius: kam prireikia žodžio apibrėžties, kam pasitikrinti rašybą, kas ieško sinonimo arba nori sužinoti, kaip lietuviškai pavadinti boulderingą, ar smalsauja, kada pirmą kartą vartosenoje „pagautas“ žodis asmenukė. Mokytojams lituanistams tai neišsenkamas kalbos užduočių rengimo šaltinis, kad kalbos pamokos būtų patrauklesnės ir skatintų mokinius „pačiupinėti“ kalbą iš vidaus, pajusti, kiek joje slypi įdomybių“, – sako dr. R.Miliūnaitė.
