„Intrum“ atliktame tyrime, beveik pusė (46 proc.) šalies gyventojų teigė, kad didėjančios sąskaitos neigiamai veikia jų finansinę gerovę. Ši dalis dar didesnė tarp moterų, kurių net 50 proc. pripažino jaučiančios neigiamus infliacijos padarinius. Palyginimui, taip teigė gerokai mažiau – 41 proc. vyrų.
Be to, 43 proc. lietuvių atskleidė, kad jų gaunamos sąskaitos didėja greičiau, nei auga atlyginimai. 11 proc. šalies gyventojų taip pat teigė, kad apmokėjus sąskaitas jiems lieka mažiau nei dešimtadalis pajamų. Šiems gyventojams didėjanti infliacija gali sukelti daugiausiai sunkumų.
„Nors trečdalis Lietuvos gyventojų sako, kad pandemija nebeturi įtakos jų finansams, netiesioginį jos poveikį daugelis vartotojų ima jausti per kainų augimą. Didesnė nei atlyginimų augimas infliacija ne tik mažina gyventojų perkamąją galią, bet ir kelia sunkumų vykdant turimus finansinius įsipareigojimus. Tai kelia grėsmę tolimesniam ekonomikos augimui ir lemia atsakingesnio asmeninių finansų planavimo ir skolų valdymo poreikį“, – pranešime spaudai cituojama bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Penktadalis vėlavo apmokėti sąskaitas
Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, penktadalis (19 proc.) lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių yra bent kartą pavėlavę apmokėti sąskaitas. Be to, sąskaitas pavėlavusių apmokėti dėl pinigų trūkumo dalis nuo praėjusių metų išaugo 8 proc. – iki dviejų penktadalių.
Dešimtadalis (11 proc.) lietuvių apmokėti sąskaitas vėlavo dėl per pandemiją prarasto pajamų šaltinio. Visgi didžioji dalis (44 proc.) gyventojų mokėjimus praleido paprasčiausiai dėl užmaršumo.
„Dėl infliacijos didelei daliai gyventojų patiriant papildomą finansinį spaudimą sąskaitų apmokėjimas laiku tampa dar svarbesnis, nes skolų šleifas kartu su augančiomis kainomis gali tapti išties didele našta ir išmušti tvirtą pagrindą iš po kojų. Dėl to finansinė drausmė, atsakingas asmeninio ar šeimos biudžeto planavimas didėjančios infliacijos kontekste yra viena iš finansinio saugumo sąlygų. Tai taip pat yra svarbu ir stabiliam ekonomikos augimui, kuris daug priklauso nuo sklandžių pinigų srautų“, – sako I.Valeika.
I.Valeikos teigimu, nors spartus kainų augimas turėtų būti laikinas reiškinys, dėl jo gali išaugti poreikis skolintis ir padaugėti atvejų, kai susiduriama su sunkumais paskolas grąžinti laiku. Šiuo požiūriu ypač pažeidžiami yra tie gyventojai, kurių finansinė situacija per pandemiją pablogėjo. Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra 35 proc.
Statistikos departamento duomenys rodo, kas daugiausiai įtakos metinei infliacijai šiemet Lietuvoje turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, daržovių, dujų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų kainų augimas. Taip pat kainų padidėjimas elektros energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, azartinių lošimų sektoriuose bei būsto nuomos mokesčių, vandentiekos kainų sumažėjimas.
Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, labiausiai dėl infliacijos Europoje nerimauja graikai (86 proc.), latviai (84 proc.), rumunai (83 proc.) ir lenkai (82 proc.). Mažiausiai dėl to galvą suka danai (43 proc.), norvegai (52 proc.), švedai (55 proc.) ir Nyderlandų gyventojai (55 proc.).
