Gavo plikas patalpas
530 kvadratinių metrų plote Kazachstane lietuviai įsikurti turi maždaug mėnesį. Parodos organizatoriai kazachai Lietuvai skyrė patalpas, kuriose instaliacijos turėtų būti sumontuotos iki gegužės 25 dienos. Ši paroda – kitokia nei Milane 2015 metais.
„Kas penkerius metus būna didžiosios parodos, ir jų tarpe būna viena mažesnė tarptautinė – tai ši yra mažesnė. Ji vyksta trumpiau – ne pusę metų, o tris mėnesius“, – 15min aiškino Lietuvos ekspozicijos tarptautinėje parodoje EXPO 2017 komisaras Romas Jankauskas. Paroda šiemet prasideda birželio 10 dieną, baigiasi – rugsėjo 10 dieną.
Milane parodos dalyviams patalpas reikėjo statytis patiems, o Astanoje jos jau yra pastatytos pačių kazachų – telieka įrengti vidų ir savaip išdabinti fasadą.
Koncepciją Lietuvos stendui kūrė Martyno Valevičiaus „Klasikinis portikas“ – jo projektas „Lazeriai. Ateities energija“ laimėjo prieš maždaug metus skelbtą konkursą.
„Pagrindinė instaliacija, konstrukcija vidury to paviljono yra iš veidrodžių, LED'ų, ir sukurs lazerio gimimo atmosferą. (…) Aplink bus 7-9 monitoriai, kuriuose bus filmai apie Lietuvos energetiką, atsinaujinančius energijos išteklius – saulę, vėją, vandenį, ir kogeneracines elektrines, energetikos istoriją Lietuvoje, išmaniausias įmones“, – aiškino R.Jankauskas. Taip pat bus demonstruojamos BOD saulės baterijos, startuoliams, lietuvių išradimams skirta erdvė.
Ketinama pasakoti apie Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, Klaipėdos elektrinius autobusus ir pan.
Skuba statyti
Konstrukcijas Lietuvos stende Astanoje montuoja lietuvių kapitalo „TM Capital“. Ji turi kontraktą su subrangove „Scenos techninis servisas“, kuri ir kuria pagrindinę interaktyvią instaliaciją.
Šiemet Lietuvai paroda atsieis 1,7 mln. eurų. Ne 2,7 mln. eurų, kaip skelbta anksčiau, suskubo pataisyti R.Jankauskas.
„Mums yra skirta 530 kvadratinių metrų. Toje patalpoje jau reikia įsirengti pertvaras, virtuvę, ekspoziciją, fasadus apdailinti, kaip atrodys iš gatvės pusės. Bet jau statyti pamatų ir dengti stogo nereikia“, – aiškino parodos komisaras. Pagal sutartį stendas turėtų būti baigtas montuoti gegužės 25 dieną. 15min žiniomis, dirbti į Astaną iš Lietuvos buvo atrinkta 14 žmonių.
Beje, „TM Capital“ buvo pasirinkta ne konkurso būdu. Viešasis pirkimas buvo nesėkmingas, o naują konkursą skelbti laiko nebebuvo, todėl po derybų pasirašyta sutartis su lietuvių rangovais.
„Buvo nuspręsta dėl ypatingos skubos pirkti darbus apklausos būdu iš vieno tiekėjo apklausiant konkurse dalyvavusią Lietuvos įmonę UAB „TM Capital“, kuri yra susipažinusi su projektu ir tik jeigu sutartis būtų sudaryta neatidėliojant (buvo sudaryta praėjus kelioms dienoms po pirmojo pirkimo nutraukimo), dar suspėtų visus darbus atlikti iki parodos atidarymo. Aplinkos ministerija į apklausą būtų pakvietusi daugiau tiekėjų, jeigu būtų likę daugiau laiko iki parodos pradžios“, – aiškino R.Jankauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva nebuvo išimtis: iš daugiau nei šimto dalyvaujančių valstybių balandžio pradžioje vos kelios jau buvo pradėjusios vykdyti statybos ir įrengimo darbus (Vokietija, Kinija, Suomija, Austrija, JK), keliolika kitų, kaip ir Lietuva, tuo metu dar tik sudarinėjo rangos sutartis arba ką tik pradėjo darbus.
Nuo gegužės 25 dienos iki parodos atidarymo birželio 10 dieną paviljone bus sumontuoti baldai, audio ir video aparatūra, suderinta ir paleista šviesų ir lazerių instaliacija, BOD grupės „Solitek“ saulės baterijos, kiti eksponatai.
Cepelinų neragaus
Lietuvos paviljono lankytojų laukia netikėtumas – „Bernelių užeigos“ ten nebus. Nors ji buvo tarp keturių į vietą stende pretendavusių įmonių, viešąjį konkursą laimėjo „Skonių slėnis“ (bendrovė „Riekė“). Ji bus atsakinga už paviljone veiksiančią kavinę-barą ir suvenyrų parduotuvę.
„Pas mus šiuolaikiška virtuvė, nebus tradicinė. Tradicinė virtuvė pas mus yra nenuspėjama, Kazachstano gyventojams ir svečiams ji nėra aktuali. Cepelinų tikrai nebus, kugelio tikrai nebus, o vėdarų irgi nebus. Mes labai daug ką turime lietuviai patys parodyti, tiek įdomaus turime, galbūt nemokame pasigirti. Mes, lietuviai, esame kukli tauta, o reikia garsiai šaukti, trimituoti, ką mes turime geriausio“, – 15min sakė „Skonio slėnį“ valdančios bendrovės „Riekė“ direktorius Dalius Šlapelis.
Beje, „Bernelių užeiga“ Lietuvai atstovavo dviejose „Expo“ parodoje – 2015 metais Milane ir 2010 metais Šanchajuje.
Vaišins silkių ledais
„Skonio slėnio“ savininkės Jolantos Šlapelienės teigimu, norima pristatyti šiuolaikinės lietuviškos virtuvės tendencijas, pasitelkiant lietuviškus produktus ir gamybos tradicijas bei receptūras. Lietuvos paviljone veiks kepykla, todėl visi galės paragauti unikalios lietuviškos duonos.
Desertuose bus naudojamos medaus nano granules. Degustacijų metu patiekiami šeivamedžio, šaltalankio musą, čiobrelių, sūrio, baravykų ir net silkių ledus.
Lietuviški patiekalai – tokie kaip šaltibarščiai – bus tiekiami patogiose pakuotėse kaip greitasis maistas, vietoje ruošime desertus, unikalių šiai parodai sukurtų lietuviškų skonių šokoladą. Didžiąją dalį paragautų produktų žmonės galės įsigyti kaip suvenyrus.
„Lietuvos virtuvę pristatysime atsižvelgdami į moderniausias maisto gamybos ir patiekimo tendencijas. Vienas meniu akcentų – medus. Jį pristatysime nauja, neseniai lietuvių mokslininkų išrasta sausa forma – liofilizuoto medaus dulkėmis barstysime desertus, gardinsime patiekalus. Kadangi negalime nusivežti šviežių sezoninių uogų, jas irgi gabensime liofilizuotas. Vežamės labai daug pačios moderniausios virtuvės įrangos, kurią specialiai atsigabenome iš skirtingų pasaulio šalių: nuo ledų aparatų – iki modernių desertų spausdintuvų”, – aiškino J.Šlapelienė.
Bus Lietuvos paviljone ir alkoholinių gėrimų – „Švyturio“ alus, lietuviškas mažų gamintojų uogų vynas.
„Šiuo metu su vyno someljė kaip tik renkame tinkamiausius užkandžių, desertų ir lietuviškų vynų derinius. Manome, kad alkoholio meniu žvaigžde taps silpnas, lengvai gazuotas, pagal senovines receptūras atkurtas „Staklišlių” midus, tiekiamas su medaus nano granulėmis. Ruošiame kavos meniu su skirtingomis žolelių trauktinėmis“, – aiškino „Skonio slėnio“ atstovė.
Tam tikrus produktus, kurie negali būti transportuojami dėl tolimo kelio, „Skonio slėnis“ pirks iš tiekėjų Astanoje, juolab, kad ten gausu lietuviškos produkcijos importuotojų. Tačiau specifiniai produktai – tokie kaip duonos miltai, alkoholiniai gėrimai, specifiniai prieskoniai, miško grybai, liofilizuoti produktai, šokolado ingredientai, šakočiai ir t.t. keliaus iš Lietuvos.
Blynus... spausdins
Kartu su „Skonio slėniu“ Lietuvos per maistą ir suvenyrus pristatyti į Astaną važiuos ir „Publicum Events“ atstovai.
„Be abejo, ši paroda – puiki galimybė parodyti tai, ką mokame geriausiai, panaudoti savo sukauptą patirtį maitinimo, renginių organizavimo ir rinkodaros srityse. Svarbu ne tik tai, ką mes gaminsime, bet ir kaip pristatysime, įpakuosime, sudominsime. Taigi, be išskirtinio meniu ruošiame ir įtraukiančias kulinarines patirtis – pavyzdžiui per Astanos gimtadienį pristatysime specialius desertus – valgomus proginius atvirukus, Astanos miesto simbolių atvaizdus, kuriuos gaminsime specialiais blynų spausdintuvais ir tieksime su lazdynų riešutų sviestu ar skirtingų skonių ledais“, – 15min sakė Vilma Balčiūnienė, „Publicum Events“ direktorė.
„Skonio slėnio“ teigimu, maisto kainos atitiks Kazachstane parduodamų analogiškų kategorijų prekių kainas.
R.Jankausko teigimu, įmonė iš Lietuvos jokio finansavimo „Skonio slėnis“ negaus: „Jie turi savo rizikas – savo lėšomis, savo pajėgomis organizuoti tą barą-kavinę-parduotuvę. Nieko mes jiems nemokam, jiems tiesiog suteikta teisė ten vykdyti veiklą.“
Kazachų kliūtys
R.Jankausko teigimu, nors Kazachstanas ir sumažino parodai skirtą biudžetą net ketvirtadaliu iki 3 mlrd. eurų, projektas atrodys taip, kaip ir buvo planuota.
„Tai yra pakankamai ambicingas, didelis ir gražus projektas, atrodo, kad viskas turėtų būti laiku. Aišku, kad problemų yra visokių. Tie dalyviai kartais stringa savose procedūrose kaip ir mes, bet yra ir daug priežasčių iš kazachų pusės, dėl ko ir kitos šalys patiria nesklandumų“, – pasakojo R.Jankauskas.
Pavyzdžiui, kazachai patys parinko vieną logistikos įmonę – DHL. Ji vienintelė turi teisę parodos teritorijoje pristatyti krovinius. R.Jankausko teigimu, ji apriboja kitų įmonių ar pačių dalyvių galėjimą įsivežti tai, kas reikalinga, be to, taiko didelius įkainius.
„Kita, laikmečio padiktuota problema, yra visur naudojama saugumo korta – viskas yra apribota dėl to, kad būtų išvengta bet kokių incidentų. Bet tuo galbūt kartais ir piktnaudžiaujama. Pavyzdžiui, negalima naudoti visų požeminių patalpų sandėliavimui ar parkingui dėl saugumo, bet kas galėtų paneigti, kad taip yra dėl to, kad tiesiog būtų privilegijuota ta kompanija, kuriai suteikta teisė vienintelei įvežti viską“, – kalbėjo R.Jankauskas.
Tikimasi, kad joje dalyvaus daugiau kaip 100 pasaulio valstybių ir keliolika tarptautinių organizacijų bei kad ją aplankys apie 5 mln. žmonių. Šalia Lietuvos paviljono ketina įsikurti Didžiosios Britanijos, Italijos ir Vengrijos paviljonai.
