Šių metų birželį „INVL Asset Management“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo, kuriame dalyvavo 1010 gyventojų, duomenimis, dauguma (70 proc.) apklaustųjų taupo. Šis rodiklis, lyginant su praėjusių metų tyrimu, padidėjo 4 proc. punktais ir yra didžiausias nuo 2016 m. Šiemet dažniau taupė 26-45 m. respondentai, turintys aukščiausiąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei didmiesčių gyventojai.
Didžiausia respondentų dalis (23 proc.) per mėnesį į taupyklę įdėjo 51-100 eurų sumas, dar 22 proc. sutaupė 101-200 eurų, 13 proc. 201-500 eurų, 11 proc. 25-50 eurų, 9 proc. iki 25 eurų per mėnesį.
„Stebint tyrimo rezultatus, galima matyti paradoksalią situaciją – nepadėjo ekspertų patarimai, išmokė gyvenimas. Ar tikrai reikia, kad būtų krizė, kad suvoktume taupymo svarbą? Daug finansų ekspertų nuolat kalba apie būtinybę taupyti, tačiau žmonės į tai nekreipia dėmesio, kol patys nesusiduria su nestabilumu. Įdomu tai, kad itin gerais ekonomikai laikais žmonės netaupo, bet atėjus sunkmečiui pradeda tai daryti daug sudėtingesnėmis sąlygomis. Kaip matome, praėjusiais metais užklupęs karantinas paskatino daugiau gyventojų atidžiau planuoti savo išlaidas ir pradėti taupyti, todėl šiais metais turime didžiausią taupančiųjų respondentų skaičių per visą stebimą laikotarpį. Panašią situaciją matome ir tarp savo klientų – daugelis žmonių, supratę, kad yra pažeidžiami, ieškojo būdų, užtikrinančių didesnį jų stabilumą ateityje“, – sako INVL Pensija vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
41 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad, nekeičiant įprasto gyvenimo būdo, iš santaupų jiems pavyktų išgyventi iki 3 mėn., 23 proc. išgyventų iki 6 mėn. ir 14 proc. pavyktų išgyventi net iki metų. Iki 3 mėn. dažniau teigia galintys išgyventi vyriausi (56 m. ir daugiau) respondentai, mažiausių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai, o iki metų – vyrai, taip pat aukščiausio išsimokslinimo atstovai bei didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai.
„Gerokai yra išaugusi žmonių dalis, kurie turi santaupų tiek, kad galėtų išgyventi net iki metų. Tai yra kas septintas lietuvis. Taip pat matome, kad auga dalis, galinčių išgyventi ir 1-3 metus ar net ilgiau kaip 3 metus. Jeigu prieš 6 metus žmonės labiau gyveno šia diena, dabar po truputį matoma tendencija, kad žmonės orientuojasi į ilgesnę perspektyvą“, – sakė D.Kolmatsui.
Apklausus netaupančius gyventojus, paaiškėjo, kad pajamų taupymui nepakako 69 proc., tuo tarpu, netaupė, nes neturėjo galimybės mažinti išlaidų, – 29 proc. respondentų. Dar 20 proc. atsakė nematantys prasmės taupyti, o 14 proc. pirma norėjo grąžinti skolas. 9 proc. teigė neturintys didelio poreikio taupyti ir manantys, kad kritiniu atveju jiems padėtų artimieji. Kad neturi laiko planuoti pajamų ir išlaidų atsakė 5 proc. respondentų.
Atsakymo variantą, kad taupymui nepakanka pajamų, dažniau rinkosi vyriausieji (56 m. ir daugiau) respondentai ir mažiausių pajamų grupės atstovai. Vyrai dažniau teigė neturintys galimybių mažinti išlaidų.
„Įdomu tai, kad šiemet atlikto tyrimo duomenys rodo, kad tarp netaupančiųjų didėjo dalis tų, kurie netaupo ne dėl santykinai mažų pajamų, o dėl sunkiai sumažinamų išlaidų. Tikėtina, kad dalis gyventojų, ypač uždirbančių mažiau, manė, jog atidėti ateičiai po keletą eurų nėra prasmės, tačiau taupant svarbiausias yra pats įprotis. Taupant reguliariai, per ilgesnį laikotarpį susiformuoja pakankamai nemažos sumos, kurias galima panaudoti ilgalaikiams finansiniams tikslams. Be to, taupymui skirti reiktų ne tai, kas lieka, nes dažnu atveju gali nieko ir nelikti, o atidėti tam tikrą suplanuotą sumą tik gavus algą ir tik tada leisti tai, kas lieka“, – sako INVL Pensija vadovė.
