Mokslininkai, rengę socialinį modelį, teigia, kad dideli darbdaviui tenkantys atleidimo kaštai atgraso jį nuo naujų darbo vietų kūrimo – darbdavys arba išvis nesamdo naujų darbuotojų, arba priima juos dirbti nelegaliai. O tokiu atveju nukenčia ir pats šešėlyje dirbantis asmuo, nes neturi jokių socialinių garantijų.
15min.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje dalyvavęs mokslininkų grupės narys, darbo santykių ekspertas Justinas Usonis sakė, kad darbuotojai turi būti aktyvesni darbo rinkoje, o ne įsitaisyti vienoje įmonėje „iki mirties“.
„Mums atrodo, kad darytume meškos paslaugą dirbtinai garantijomis laikydami žmones, nes anksčiau ar vėliau tie žmonės vis tiek susiduria su realybe“, – sakė J.Usonis.
Redakcijoje taip pat lankęsis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Vladas Sutkus pritarė minčiai, kad nereikia versti darbuotojo dar padirbti kelis mėnesius iki paliekant darbo vietą – toks darbuotojas neturi motyvacijos įmonėje dirbti gerai.
„Aš esu už tai, kad turi būti didinama išeitinė pašalpa, kad žmogus turėtų laisvas rankas kurti savo gyvenimą. Šiuolaikiniame pasaulyje konkurencija didelė, verslo sąlygos dinamiškos“, – sakė V.Sutkus.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskaičiavo, kad pigiausiai darbdavys gali atleisti žmogų už 2280 eurų (beveik 8 tūkst. Lt), jeigu jis įmonėje dirba nepilnus metus, į rankas gauna 579 eurus (2 tūkst. Lt). Tuo metu daugiau nei 20 metų toje bendrovėje dirbantįjį atleisti gali kainuoti ir per 15 tūkst. eurų (beveik 52 tūkst. Lt).
LLRI lentelė:
Didžiausia prabanga
„Pagrindinė problema yra tuomet, kai darbdavys nėra tikras, ar jam tikrai tos darbo vietos reikia. Kai yra tam tikra ekonominė situacija ir darbdavys neužtikrintas, tai kuo sunkiau jam yra atleisti darbuotoją, tuo jis ilgiau galvoja ir prieš jį priimdamas“, – 15min.lt sakė LLRI analitikas Vytautas Žukauskas.
Jis pabrėžė, kad šis klausimas yra itin aktualus ekonominio nuosmukio laikotarpiu, kai dalies žmonių atleidimas darbdaviui gali reikšti bankrotą.
Pasaulio bankas, skaičiuojantis verslo sąlygų indeksą („Doing business“), Lietuvą išskyrė kaip valstybę, kurioje atleisti darbuotoją yra brangiausia.
Skaičiuojant darbuotojo algą įspėjimo laikotarpiu ir išeitinę išmoką, darbdaviui jo atleidimas vidutiniškai kainuoja 25 savaites darbuotojo užmokesčio. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, pavyzdžiui, atleidimas kainuoja 13 savaičių darbo užmokesčio
„Čia ir yra pagrindinė problema. Darbuotojams gali pasirodyti labai gerai, kad įspėjimo laikotarpis yra ilgas ir išeitinė didelė. Tačiau tada, kai sunku atleisti darbuotoją, darbdavys tikrai triskart pagalvoja, ar priimti žmogų“, – sakė V.Žukauskas.
Pasak jo, nedarbo lygis labai smarkiai priklauso nuo išeitinės išmokos – dabartinis Darbo kodeksas saugo tuos, kurie dirba, tačiau nesaugo bedarbių, nes darbdaviai vengia didinti darbo vietų skaičių jau vien dėl didelių atleidimo kaštų. Ypač sunku samdyti žmones pasidaro smulkiajam verslui.
„Toms įmonėms, kurios uždirba daug, tos išeitinės išmokos nėra didelė problema, ypač, kai atleidžiamas vienas ar kitas darbuotojas. Bet, esant blogai ekonominei situacijai, reikia atleisti ne vieną ar du, bet, pavyzdžiui, 10 darbuotojų. Tai ekonominė situacija tikrai ne visiems leidžia išmokėti tokias dideles išeitines kompensacijas. Atleisti darbuotoją Lietuvoje yra didžiausia prabanga, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis“, – sakė V.Žukauskas.
Jeigu būtų priimtas naujasis Darbo kodeksas, atleisti darbuotoją vidutiniškai kainuotų 9 savaičių jo darbo užmokestį.
Galimybė susitarti dėl didesnės išmokos
Socialinio modelio rengėjai siūlo Darbo kodekse numatyti tik pačias pagrindines, būtiniausias nuostatas, kaip, pavyzdžiui, prievolę darbdaviui sumokėti mėnesio atlyginimo dydžio kompensaciją atleidžiamam darbuotojui.
Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas negalės gauti didesnės išeitinės. Dėl didesnės išmokos jis gali susitarti individualiai su darbdaviu, prieš pasirašydamas darbo sutartį. Jau dabar kaip vieną iš darbo sąlygų didesnės išeitinės prašo žmonės, ateinantys dirbti į vadovaujančias pareigas.
Taip pat susitarti dėl didesnės išeitinės išmokos bus galima pasirašant su darbdaviais kolektyvines sutartis.
Jeigu kartu su DK būtų priimtas ir naujasis socialinio draudimo įstatymas, darbuotojui, netekusiam darbo, smarkiai augtų nedarbo išmoka.
Dabar darbo netekusieji gali gauti ne daugiau kaip 70 proc. paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (apie 302 eurus arba 1042 Lt). Siūloma nustatyti, kad nedarbo išmoka pradžioje siektų iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (apie 507 eurus arba 1750 Lt).
