Metų pabaiga yra svarbi kiekvienai įmonei ir jos darbuotojui. Jei bendrovė planuoja sėkmingą veiklą kitąmet, tikėtina, kad ir darbuotojų atlyginimams bus skirta daugiau lėšų.
Personalo specialistai aiškina, kad įmonės atsižvelgia į rinkos tendencijas – jei atlyginimai kyla, juos didina ir bendrovė, kad jos specialistų nepersiviliotų konkurentai.
Tiesa, taip yra ne visada.
Bendradarbis uždirba daugiau
Atlyginimai įmonėse būna konfidencialūs – teoriškai darbuotojai turėtų nežinoti apie bendradarbių algas. „Darbuotojai kalba apie tai“, – 15min.lt sakė „OVC Consulting“ partnerė Rūta Navardauskienė.
Darbuotojo nepasitenkinimas kyla tada, kai sužino, kad tokį patį darbą taip pat dirbantis kolega uždirba daugiau.
Darbuotojo nepasitenkinimas kyla tada, kai sužino, kad tokį patį darbą taip pat dirbantis kolega uždirba daugiau.
Tačiau, R.Navardauskienės teigimu, argumentas, kad kitas uždirba daugiau, negali būti naudojamas prašant didesnio atlyginimo.
Prieš prašydamas didesnės algos, darbuotojas turi rasti pagrindimą, kad jis tikrai dirba gerai ir nusipelno daugiau.
Pasak bendrovės atstovės, dažnai darbuotojai didesnio atlyginimo prašo šantažuodami darbdavį – arba didesnė alga, arba jis paliks darbovietę. Įmonės savo specialistus esą saugo, tačiau jie turi įrodyti, kad to yra verti.
Algos didinamos dairantis į konkurentus
Jūratė Dacienė, „Danske bank“ personalo tarnybos direktorė 15min.lt pasakojo, kad atlyginimai labai priklauso nuo situacijos rinkoje.
„Rinkos atlyginimai keičiasi, jie keičiasi ir pas mus“, – sakė J.Dacienė.
Bankas darbuotojų atlyginimus peržiūri kartą per metus. Ėjimas koja kojon su rinka padeda išsaugoti darbuotojus – jei konkurentų įmonėje atlyginimai kyla, o tavo bendrovėje – ne, rizikuoji netekti darbuotojo. Tačiau ne visos įmonės gali reaguoti į konkurentus.
Algos priklauso nuo rezultatų
Per metus vidutinis darbo užmokestis augo 4,6 proc. Po ketverių metų pertraukos augo ir realus darbo užmokestis.
Tačiau, net ir esant tokiai rinkos situacijai, ne visos įmonės kelia algas. Bendrovės, turinčios nuostolių, to sau leisti negali.
Tačiau, net ir esant tokiai rinkos situacijai, ne visos įmonės kelia algas. Bendrovės, turinčios nuostolių, to sau leisti negali.
„Jeigu reikėtų dar atlyginimą kelti, tai reikštų įmonės užsidarymą. Jeigu yra nuostolis, iš ko tu kelsi atlyginimą? Juk neimsi paskolos, kad pakeltum darbuotojui atlyginimą. Čia yra verslas“, – sakė R.Navardauskienė.
J.Dacienės teigimu, metų pabaigoje paprastai įmonė nusprendžia, kokią sumą gali kitąmet skirti darbuotojų algoms didinti.
„Į įmonių rezultatus paprastai yra žiūrima, tikslai yra dėliojami kitiems metams, kiek įmonė turi uždirbti, ką įmonė turi pasiekti. Rinkoje gali būti situacijų, kai planuojant biudžetą numatoma, kiek atlygių peržiūrai bendrovė gali skirti pinigų. Jeigu įmonė mažiau uždirba, nepasiekia savo tikslų, tada kitoks ir atlygio biudžetas skiriamas“, – sakė „Danske Bank“ atstovė.
Kiekvienam – pagal nuopelnus
R.Navardauskienė aiškino, kad įmonės pereina prie sistemingo atlygio valdymo. Tai yra, darbuotojai aiškiai žino, už kokį darbą kiek nusipelno. Labiausiai yra kontroliuojamas valstybės sektorius. Tačiau privačiame sektoriuje pasitaiko atvejų, kai darbuotojų, dirbančių tą patį darbą, algos žymiai skiriasi.
Darbuotojui kelių šimtų litų skirtumas galbūt neatrodo didelis. Tačiau darbdaviui sulyginti visų darbuotojų atlyginimus, net jei skirtumai ir yra menki, kainuoja daugiau, nei atrodo darbuotojui.
Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, sujungus dvi įmones. Tuomet to pačio skyriaus tokią pačią funkciją atliekantys darbuotojai uždirba skirtingai. Tačiau palaipsniui skirtumą siekiama sumažinti.
R.Navardauskienės teigimu, darbuotojui kelių šimtų litų skirtumas galbūt neatrodo didelis. Tačiau darbdaviui sulyginti visų darbuotojų atlyginimus, net jei skirtumai ir yra menki, kainuoja daugiau, nei atrodo darbuotojui.
Pasak R.Dacienės, „Danske Bank“ peržiūri atlyginimą kartą per metus, tačiau tai nereiškia, kad didina.
„Mes esame savo darbuotojams įsipareigoję kartą per metus įvertinti jų darbo rezultatus ir pagal tai peržiūrėti atlygį. Jis gali būti peržiūrėtas į abi puses, tačiau tai nėra pagrindinis metinio pokalbio tikslas“, – sakė R.Dacienė.
