„Lietuvos žinios“ rašo, kad į eurų palūkanų normas Lietuvoje veikiantys bankai jau įskaičiuoja lūkesčius, kad artimiausiu metu ECB šią normą didins.
„Vienos nakties „Euribor“ atspindi dabartinę situaciją ir iš esmės yra susietas su pagrindinėmis ECB refinansavimo palūkanų normomis, o ilgesnės trukmės „Euribor“ atsispindi rinkos situacijos įsivaizdavimą“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jis teigė nedrįstantis tikėtis, kad ECB netrukus bus linkęs didinti „Euribor“, nors ir buvo užfiksuotas įspūdingas ekonomikos augimo rodiklis: Vokietijos ekonomikos (BVP) rezultatas buvo geresnis nei tikėtasi, o visos euro zonos ekonominė situacija taip pat geresnė nei tikėtasi.
„Vis dėlto lieka daug makroekonominių grėsmių ir teigti, kad jau artimiausiu metu ECB imsis judinti palūkanų normas, nedrįsčiau. Jeigu „Euribor“ ir padidės, tai tikrai labai saikingai, o tai rimtos įtakos žmonių kišenei neturės. Kad „Euribor“ mažėtų, jau nereikėtų tikėtis. Čia istorinis rekordas ir dugnas, kuris vargu ar kada nors bus pakartotas“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis sakė, kad didėjant „Euribor“ bei nekintant kitoms sąlygoms didėtų ir „Vilibor“.
Banko „Swedbank“ atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė sakė, kad nuo 2009 metų ECB nustatyta oficiali palūkanų norma naudojama momentinei pinigų politikai.
„Bankai Lietuvoje kintamųjų palūkanų paskolas eurais sieja su „Euribor“, kuris dėl įvairių priežasčių visus 2010 metus fiksuojamas mažiau kaip 1 proc., o dugną jis buvo pasiekęs 2010 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tačiau nuo tada atsiradus įvairių rinkos lūkesčių dėl ECB nustatomos palūkanų normos, jis pradėjo tolygiai kilti. Taigi klientai, kurių perskaičiuotos palūkanos pateko į didėjimo intervalą, galėjo pajusti palūkanų pakilimą“, – sakė J.Juodžbalytė.