Galite likti stipriai nusivylę, jeigu įsivaizdavote, kad sulaukęs pensijos gulėsite paplūdimyje po palme. Pasaulį apimanti tendencija rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės renkasi likti darbo rinkoje. Be to, dažnai ne dėl malonių priežasčių.
Jungtinėje Karalystėje investicijų ir turto valdymo bendrovės „Abrdn pic“ atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai (66 proc.) šiemet į pensiją išeinančių žmonių nesitiki visiškai atsisakyti darbo, nes didėja pragyvenimo išlaidos, praneša „Bloomberg“. Taip pat tik ketvirtadalis (25 proc.) šių metų pensininkų jautėsi užtikrinti, kad yra sukaupę pakankamai lėšų pensijai, palyginti su beveik trečdaliu (30 proc.) apklaustųjų 2021 m.
Kita 2021 m. atlikta American Advisors Group (AAG) apklausa parodė, kad beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų amerikiečių ketina toliau dirbti sulaukę pensijos amžiaus, o pandemija bei infliacija privertė susirūpinti savo finansiniu stabilumu ateityje.
O Lietuvoje pastaruosius trejus metus darbo rinkoje išliko beveik tiek pat senatvės pensiją gaunančių ir dirbančių žmonių, teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
„Šiuo metu Lietuvoje yra 609,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš kurių 72,5 tūkst. (11 proc.) dirba“, – 15min komentavo atstovė.
Tarp priežasčių – nuobodulys ir mažos pensijos
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pagrindinė pensininkų darbo priežastis yra noras prisidurti prie pensijos, ekspertų teigimu, reikėtų atsisakyti „juoda–balta“ požiūrio.
„Čia kaip ta stiklinė – pusiau pilna, pusiau tuščia“, – 15min komentavo ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis. Jo teigimu, nedidelės pensijos skatina ieškotis darbo, tačiau „negalima atmesti ir noro būti naudingu“.
Tai patvirtintų ir vilnietis Česlavas, ilgus metus dirbęs valdininku. Sulaukęs pensinio amžiaus, vyras atsisveikino su ilgamete darbo vieta, tačiau iškart susirado kitą darbą. Pirmiausia – pašte, vėliau – apsaugoje, kur dabar ir dirba.
„Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta užsisėdėti, nenoriu būti kaip dažnas pensininkas prie televizoriaus, šokinėjantis nuo kanalo prie kanalo, neišlipdamas iš pižamos“, – sakė 69 metų Česlavas.
Vis dėlto pagrindine darbo priežastimi vyras įvardija finansus: „Kai kainos taip kyla, iš pensijos tikrai neišgyvensi“, – 15min konstatavo pašnekovas.
Tačiau ne visi į situaciją žvelgia pozityviai. Štai klaipėdietės Birutės, visą gyvenimą pradirbusios siuvėja, šių metų gale turėtų laukti pensija, bet, moters teigimu, ji sau poilsio leisti negali: „Santaupos, pinigai nuvertėjo, pragyvenimo lygis kyla, o pensijos mažos.“
„Nors sveikata prasta, negaliu ilsėtis – kaip iš 200–300 eurų sumokėti už komunalinius, maistą, vaistus? Į pensiją neisiu, tik ieškosiu lengvesnio darbo“, – 15min pasakojo ji.
Tokį vyresnio amžiaus žmonių požiūrį sako suprantantis ir ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka: „Noras, aišku, yra, kai kurie žmonės tikrai dirba dėl įdomumo, tačiau svarbiausia priežastis vis tiek išlieka finansai.“
Didesnė dalis – kvalifikuoti darbuotojai
„Sulaukus pensinio amžiaus dirbti dažniau lieka tie, kurie yra įgiję didesnį stažą ir tie, kurių senatvės pensija didesnė“, – pastebi „Sodros“ atstovė M.Kozič.
Didesnė senatvės pensija rodo, kad žmonės savo karjeros metu uždirbdavo daugiau, vadinasi, jų gebėjimai, žinios ir kvalifikacija buvo naudingesni. „Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams“, – pasakojo M.Kozič.
Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai.
Šiuo metu Lietuvoje tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. dirbančių pensininkų.
Taip pat kai kurie pensininkai darbo rinkoje išlieka ilgai – Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. „Sodros“ duomenimis, šio amžiaus daugiausia dirba kvalifikuotų profesijų atstovai – vadovai, sveikatos specialistai, verslo ir administravimo specialistai, teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės tarnautojai, mokymo specialistai (75 proc.).
„Tiesa, daug žmonių darbo rinkoje lieka dėl savo paklausumo, noro, o ne dėl mažos pensijos“, – komentavo T.Medaiskis.
Įsitraukimas turėtų būti didesnis
Pasaulio tendencijas ekspertai ne tik vertina teigiamai, bet ir tikisi, kad su laiku jos vis labiau pasimatys ir Lietuvoje.
„Viena vertus, norėtųsi matyti, kad žmonės, įgiję teisę gauti pensiją, naudotųsi ja. Tačiau būtų gerai, jei daugiau pensinio amžiaus sulaukusių asmenų būtų paklausūs ir naudingi darbo rinkoje“, – įžvalgomis dalijosi T.Medaiskis.
Eksperto teigimu, reikėtų lankstesnių perėjimų tarp pensijos ir darbo rinkos, mat vyresnio amžiaus žmonių gebėjimai ir žinios dabartiniame kontekste gali būti itin naudingi: „Patirtis rodo, kad tokie kolektyvai, kuriuos sudaro įvairaus amžiaus žmonės, yra daug našesni, produktyvesni, nes juose dalinamasi jaunystės veržlumu ir vyresnio amžiaus patirtimi.“
T.Medaiskis pabrėžia ir tai, kaip svarbu užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms galimybę mokytis visą gyvenimą, tobulėti bei prisitaikyti prie naujausių technologijų. „Jeigu darbo rinka ir ekonomika vystysis progresyviai, vyresnio amžiaus žmonių užimtumas tikrai tik didės“, – teigė ekspertas.
R.Lazutkos teigimu, pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria dirbti norintys vyresnio amžiaus žmonės – diskriminacija ir sveikatos problemos.
„Gerai, kad žmonės lieka dirbti. Būtų dar geriau, jei žmonės liktų dirbti vien dėl to, kad darbas įdomus, jiems netrūktų sveikatos, o ne dėl priverstinių ekonominių sąlygų. Dabar matoma tendencija yra tikrai gera“, – pasakojo R.Lazutka.
