Tyrimas vertina, kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių laisvė rinktis paslaugas ir jų tiekėją bei patiems imtis veiklos. Taip pat – kaip efektyviai panaudojami iš mokesčių surinkti pinigai.
Palankios sąlygos investicijoms
Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifų sumažinimas galėtų dar labiau prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo Klaipėdoje, – sakė Ž.Šilėnas.
 |
| Žilvinas Šilėnas |
„Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdai, yra palankios sąlygos investicijoms. Investicijos yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jau 2004 metais Klaipėda daugiau nei du kartus lenkė šalies vidurkį lyginant vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas – t.y. išlaidas, skiriamas ilgalaikiam turtui įsigyti ar atnaujinti. Per 7 metus Klaipėdos miestas sugebėjo padidinti jų kiekį dar 51 proc. – iki 9501 Lt.
Klaipėdoje investuotojams patrauklu tai, kad yra parengtas bendrasis miesto planas, sklypai su infrastruktūra, pasirašomos privataus ir viešo sektoriaus partnerystės sutartys. Teigiamai įvertintas ir savivaldybės administracijos darbas, o silpniausiai pasirodyta mokesčių srityje.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Klaipėdos Smeltė“ pradėjo statyti konteinerių paskirstymo terminalą |
Pasak Ž.Šilėno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifų sumažinimas galėtų dar labiau prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo Klaipėdoje.
Slegia skolos
Iš visų tyrime vertintų 60-ies savivaldybių didžiausia skola fiksuota Vilniaus m. savivaldybėje – ji peržengia 100 proc. ribą nuo pajamų.
Iš rajonų savivaldybių pirmaujantis Kauno rajonas gerai įvertintas investicijų srityje. Teigiamai įvertinta savivaldybės administracijos veikla ir turto valdymas – pvz., Kauno r. savivaldybė turi 1253 kv. m. nenaudojamų pastatų ploto, kai vidutiniškai savivaldybėse nenaudojamas plotas siekia 9057 kv. m.
Nepaisant aukšto įvertinimo, Kauno r. savivaldybėje 4 proc. didėjo socialinių pašalpų ir 3 proc. būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius. Kauno r., kaip ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, sunkiai sekasi pažaboti augančią skolą.
„Būtent skolos daugeliui savivaldybių trukdo pakilti reitinge aukščiau. Auganti skola rodo, kad savivaldybės dar neišmoko gyventi pagal išgales“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.
Iš visų tyrime vertintų 60-ies savivaldybių didžiausia skola fiksuota Vilniaus m. savivaldybėje – ji peržengia 100 proc. ribą nuo pajamų.
„Vilnius yra labiausiai prasiskolinusi savivaldybė Lietuvoje. Nuolat augantis nenaudojamų pastatų plotas, savivaldybei priklausančių biudžetinių ir viešųjų įstaigų skaičius rodo, kad Vilniaus savivaldybei efektyviai valdyti biudžetą sekasi sunkiai. Verta priminti ir tai, kad ne savivaldybės funkcija yra užsiimti verslu. Verslu turi užsiimti verslas, nes jis paprasčiausiai tai daro efektyviau“, – teigia tyrimo vadovas L.Rekašius.
 |
| Jurgitos Lapienytės nuotr./Valdovų rūmai |
Pasak eksperto, teigiamai tyrime įvertinti Vilniaus žemės mokesčio tarifai, kurie yra vieni mažiausių šalyje. Taip pat miestiečiams daugėja pasirinkimo galimybių sveikatos priežiūroje – čia didėja privačiai dirbančių gydytojų skaičius. Pažangą Vilnius padarė ir komunalinio ūkio srityje.
